„Tai yra šiuolaikinė daugiafunkcinės gyvenamosios aplinkos vizija, tinkama tiek miestams, tiek žiedinėms savivaldybėms ir mažesnėms gyvenvietėms. Pagrindinė idėja yra sukurti gyventojams patogią, paslaugomis aprūpintą ir tvarią gyvenamąją aplinką, kuri yra ne tik funkcionali, bet ir ekonomiškai stipri bei atliepianti šiuolaikinio žmogaus poreikius“, – sako pranešime cituojama aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.

Naujomis Teritorijų planavimo normomis bus galima vadovautis nustatant gatvių pločius ir jų tinklo tankį, kvartalų ir kiemų dydžius, vaikų darželių ir mokyklų išdėstymo reikalavimus. Šie reikalavimai ilgą laiką buvo visuomenės ir specialistų diskusijų objektas. Taip pat nustatyti reikalavimai, kad miestuose ne toliau nei 500 metrų nuo gyvenamojo būsto gyventojai rastų vaikų darželį, o ne toliau nei už 1 km būtų pradinė mokykla, nustatyta gyvenamojo kiemo pločio priklausomybė nuo aplinkinių pastatų aukščio ir kiti gyvenimo kokybę užtikrinantys rodikliai.

Atskiroms miestų zonoms nustatyti maksimaliai leidžiami užstatymo intensyvumo ir gyventojų tankio rodikliai užtikrins, kad nebesiformuotų pernelyg tankūs gyvenamieji rajonai, kuriuose trūksta kasdienių paslaugų. Rengiant normas, buvo vertinami aktualūs mūsų miestų duomenys, demografinė situacija, analizuojama tarptautinė praktika, konsultuojamasi su urbanistikos ekspertais.

Jomis vadovausis urbanistai, teritorijų planavimo specialistai, savivaldybių administracijų darbuotojai, kurie rengia savivaldybių ir miestų bendruosius planus. Normos bus svarbios vertinat teritorijų planavimo dokumentų kokybę. Taip pat jomis galės vadovautis ir gyventojai, vertindami, ar pokyčiai jų gyvenamojoje aplinkoje atitinka tvarumo kriterijus.

Naujos normos įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d. ir bus taikomos po jų įsigaliojimo pradėtiems rengti savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams ir detaliesiems planams.