Statybos projektų derinimas yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo savivaldybės, bet ir nuo projektuotojų kompetencijos, nacionalinio reglamentavimo bei daugelio institucijų bendradarbiavimo.

Statybos leidimų išdavimas nestoja

Vilniaus miesto savivaldybė pirmauja Lietuvoje pagal išduodamų statybos leidimų skaičių ir apimtis. Per 2024 metų vienuolika mėnesių išduoti 1124 statybos leidimai. Nuo projektinių pasiūlymų pateikimo iki statybos leidimo išdavimo praeina vidutiniškai 185 dienos – panašus vidurkis yra ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų.

Per panašų laiko tarpą statybos leidimai išduodami ir daugelyje kitų Europos šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje statybos leidimai išduodami vidutiniškai per 3-6 mėn.

„Savivaldybė neturi tikslo vilkinti leidimų išdavimo. Tačiau kai kurie veiksniai, tokie kaip nacionaliniai reikalavimai ir „Infostatybos" sistema, nepriklauso nuo mūsų. Architektūros skyriuje kasdien gaunama apie 100 prašymų ir paraiškų, susijusių su skirtingomis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūromis, tad darbas yra intensyvus", – aiškina pranešime cituojama Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Laura Kairienė. 

Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Per šiuos metus Architektūros skyriuje jau gauta beveik 24 tūkst. prašymų. Pagal turimą specialistų skaičių, vieno prašymui nagrinėjimui tektų iki 2 val. Tai dažnai per mažai, turint omenyje, kiek informacijos turi patikrinti specialistas.

Investicijos į negyvenamąją statybą nemažėja

Vilniuje 2023 metais išduoti statybų leidimai negyvenamiesiems pastatams ženkliai viršijo praėjusių metų apimtis. Vilniuje kyla biurai, parduotuvės, viešbučiai, maitinimo įstaigos, kultūros, mokslo, gydymo įstaigos, gamybiniai pastatai, sandėliai, ir pan. Tokiems pastatams išduoti 76 leidimai (2022 m. – 63), o bendras plotas padidėjo iki 520,2 tūkst. kv. m (2022 m. – 317,4 tūkst. kv. m). O šiais metais, per 11 mėnesių jau leista statyti 77 naujus negyvenamuosius pastatus. Dar 42 leista rekonstruoti.

Tai, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą nestoja, galima matyti iš vystomų naujų projektų. Šiais metais metais išduotas statybą leidžiantis dokumentas vienam iš „Business Garden Vilnius" didžiulio verslo parko statybos etapui, Žirmūnuose įsikursiančiam verslo centrui ir gyvenamųjų namų kompleksui „Mūnai". Šnipiškėse, Daugėliškio gatvėje iškils taip pat naujas gyvenamųjų namų kvartalas. Rugsėjį išduotas statybą leidžiantis dokumentas didžiuliam biurų kompleksui Lvivo gatvėje. 27 tūkst. kv. m ploto pastate numatyta prekybos, maitinimo paslaugų, administracinės patalpos, konferencijų salė. Šiais metais statybų leidimas buvo išduotas vienam iš ambicingiausių pastarųjų metų projektų – daugiafunkciam kvartalui „Akropolis Vingis", kuris plėtojamas buvusioje pramoninėje Vilkpėdės teritorijoje.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus miesto inovacijų parke UAB „Pentasweet" 1,28 ha sklype numato statyti apie 5000 kv. m. gamyklos ir laboratorijų kompleksą. Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje pradėtas statyti didžiausias Europos biotechnologijų miestas „Bio City". Tai tik dalis projektų, kurie sėkmingai vystomi sostinėje.

„Pentasweet“ gamyklos

vizualizacija

 

Projektinių pasiūlymų derinimo džiazas

Ką reikėtų padaryti, kad procesas vyktų dar greičiau? Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, reikėtų peržiūrėti bendrai visiems taikomą Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą.

Ilgiausiai užtrunka projektinių pasiūlymų derinimas. Šis procesas užtrunka apie metus ir jis nėra reglamentuotas. „Tai kompleksiškas procesas, kurio trukmei turi tiek įvairių institucijų darbo procesai, tiek projekto vieta, sudėtingumas ir pan. Kiek kartų bus taisomas projektas, priklauso nuo projektuotojo kompetencijos, patirties. Dažnai projektuotojai teikia netvarkingus dokumentus, tikintis, kad savivaldybės darbuotojai suras klaidas ir surašys atsakymo rašte", – pastebi vyriausioji miesto architektė.

Vilniaus miesto savivaldybėje iš pirmo karto suderinama 28 proc. projektinių pasiūlymų.

Biurokratijos iššūkiai: ką reikia suderinti?

Vilniuje statybos projektai turi atitikti ne tik pagrindinius teisės aktus, tokius kaip Statybos techninis reglamentas ar Vilniaus bendrasis planas, bet ir daugybę kitų nacionalinių bei tarptautinių teisinių normų. Pavyzdžiui, reikia derinti Architektūros įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo ir ES direktyvų reikalavimus.

„Šie reikalavimai nėra savivaldybės užgaida – tai nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai. Savivaldybė siekia, kad miesto plėtra būtų darni, klimatui neutrali ir atitiktų ES Žaliojo kurso tikslus", – teigia Architektūros skyriaus vedėja Aurelija Paškauskienė.

Bendrovės „Conres“ 

nuotr.

 

Kas atsakingas už pateiktus duomenis?

Projektų tikrinimas užtrunka dėl griežtėjančių reikalavimų ir papildomų tikrinimų, įgyvendinant Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas. Anksčiau šį procesą vykdė vienas specialistas. Dabar po pirminio vertinimo galutinį sprendimą priima dar vienas specialistas.

Anot pranešime cituojamos A. Paškauskienės, projektai vertinami griežčiau (atitinkamai ir ilgiau) ir todėl, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savivaldybių darbuotojus traukia asmeninėn atsakomybėn už projektuotojų pateiktus klaidingus duomenis (užstatymo aukštį, intensyvumą, tankį ir t. t.). „Tai ydinga praktika, kuri dokumentų tikrinimo tikrinimo procesą vilkina ir prideda neadekvačiai dideles atsakomybes specialistams", – sako A. Paškauskienė. Jos nuomone, reikėtų aiškiau sutarti, už kurią informaciją atsakingas projektuotojas, projekto vadovas, ar tikrintojas. „Logiška, kad už pateiktus duomenis turi būti atsakingas tas, kuris juos pateikia, o ne tas kuris tikrina", – mano Savivaldybės atstovė.

Būsto įperkamumas: gerėjanti situacija

Ilgi projektų derinimai, anot vystytojų, turi įtakos didėjančioms būsto kainoms. Tačiau specialistų teigimu, būsto kainoms įtaką daro ne vien biurokratiniai procesai, bet ir bendra rinkos dinamika bei auganti gyventojų perkamoji galia.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Nors būsto kainos išlieka aukštos ir, prognozuojama, kad augimas nemažės, gyventojų perkamoji galia Vilniuje taip pat didėja. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Vilniuje prireiktų 7,1 vidutinių metinių atlyginimą įsigyti vidutinį 50 kv. m. būstą Vilniuje. Šis skaičius 2022 metais buvo išaugęs iki aštuonerių metų, taigi, matoma gerėjimo tendencija.

2024 m. vidutinis su paskola įperkamas plotas yra 49 kv. m – tai taip pat geresnis rezultatas nei pernai.

Lietuvoje, Lietuvos banko analitikų teigimu, būsto pasiūla Vilniuje šiuo metu yra pakankama, tačiau neslopstant urbanizacijos tempams gali pritrūkti daugiau kokybiškų projektų.

„Nors savivaldybės specialistai dėl besikeičiančių įstatymų, „Infostatybos" sistemos pokyčių ir aukštesnių reikalavimų projektų kokybei susiduria su tam tikrais iššūkiais, Vilniaus plėtros tempas išlieka spartus. Investicijos į negyvenamuosius projektus auga, o būsto prieinamumas pamažu gerėja", – reziumavo Savivaldybės vyr. architektė L. Kairienė. Ji mano, kad modernios skaitmeninės sistemos ir aiškesnės atsakomybės ribos galėtų padėti dar labiau paspartinti procesus, užtikrinant darnią miesto plėtrą.