Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinamos taisyklės, numatančios platesnes galimybes valstybės ir savivaldybių lėšomis pritaikyti būstą ar gyvenamąją aplinką vaikams su sunkia negalia.

Greta būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo numatoma ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti, skelbia ministerija, ir užsienio valstybėje.

2019 m. vaikų su sunkia negalia būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui bei techninių priemonių finansavimui numatyta 436 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo paskirstytos savivaldybėms, atsižvelgiant į savivaldybėse gyvenančių vaikų su sunkia negalia skaičių.

Būstui, kuris pritaikomas vaikui su sunkia negalia, galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso neįgaliam vaikui, jo artimiesiems giminaičiams arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgalaus vaiko gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc. Jei būste vaikas su sunkia negalia faktiškai negyvena dėl to, kad būstas nėra pritaikytas jo poreikiams, sprendimą dėl pritaikymo priima savivaldybės administracijos sudaryta komisija.

Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliam vaikui, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

Kokius darbus ar įrenginius galima finansuoti?

Pagal ministro patvirtintą aprašą, iš valstybės biudžeto skiriamų galima pritaikyti tiek būsto vidaus darbus, tiek išorės aplinką, taip pat pirkti techninės pagalbos priemones, jeigu jų nesuteikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą neįgaliam vaikui pakelti, sanitarinius įrenginius, dušo stalus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, kai šiltas vanduo netiekiamas centralizuotai, įvairius buities įrenginius, kabinamus bei montuojamus baldus, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatorius, keltuvus ar liftus individualiuose namuose.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių finansavimą, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų ar kopiklių finansavimą, individualių įėjimų, vežimėlio apsisukimo ir saugojimo aikštelių, taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikant aplinką vaikams su sunkia negalia galima pirkti ir būtinas technines pagalbos priemones. Tai gali būti balansavimo priemonės, pavyzdžiui, batutai, specialios lentos ir pagalvėlės, taip pat judesius varžantys įrengimai – antklodės, liemenės, kojų ar rankų svareliai, kūno kojinės. Vaikams su sunkia negalia gali būti finansuojamos vaizdinės stimuliacijos priemonės, tai yra šviesų projektoriai, šviesos pluoštai, šviesos stalai ir kita įranga, lietimo taktilinė įranga – smėlio stalai, kilimėliai-dėlionės, paviršiai, skirti liesti, įvairūs kramtukai, vibruojantys dantų šepetukai ir panašiai. Prie finansuoti galimų techninių priemonių priskirta ir supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ir apsaugantys šalmai, skirti epilepsija sergantiems vaikams.

Šių techninės pagalbos priemonių poreikį vaikui su sunkia negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“).

Komisijai nustačius, kad vaikui su sunkia negalia reikia techninės pagalbos priemonių, artimieji minėtas priemones perka patys (galima pirkti ir užsienio valstybėje), o savivaldybės administracija pareiškėjui apmoka priemonių įsigijimo išlaidas – tereikia pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės pagalbos priemonių įsigijimą.