Sukaupusi milžinišką patirtį ir vienydama gausią profesionalų komandą, įmonė sėkmingai integruoja Šiaurės Europos verslo kultūrą, būdama tarptautinės YIT grupės dalimi, tačiau išlaikydama gilų vietos konteksto pojūtį.

Veiklos portfelio architektūra: trys kryptys – vienas stabilumo pamatas

„YIT Lietuva“ sėkmės algoritmas šiandien remiasi į tris stiprias veiklos ašis: infrastruktūros projektus, rangos darbus ir nekilnojamojo turto (NT) vystymą. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, toks diversifikuotas modelis leidžia įmonei veikti plačiau ir išlaikyti pusiausvyrą net ir svyruojant ekonomikos ciklams.

Šios kryptys veikia kaip viena ekosistema: infrastruktūra, ranga ir NT vystymas turi skirtingus užsakymų bei finansavimo ritmus. Tai reiškia, kad įmonė gali suvaldyti rizikas ir priimti strategiškai pasvertus, o ne impulsyvius sprendimus. Tokia struktūra reikalauja ypatingos vidinės disciplinos, tačiau būtent ji užtikrina, kad „YIT Lietuva“ kokybės kartelė išliktų aukšta tiek tiesiant magistralinius kelius, tiek kuriant prabangius gyvenamųjų namų kvartalus.

Skaitmeninis lūžis: kai statybos aikštelėje apsigyveno intelektas

Pastarasis dešimtmetis bendrovės istorijoje įrašytas kaip intensyviausios technologinės transformacijos laikotarpis.

„YIT Lietuva“ vadovas 

Kęstutis Vanagas

 

BIM technologijos, skaitmeniniai projektavimo ir statybos valdymo įrankiai bei griežti tvarumo standartai, kurie anksčiau buvo laikomi inovatyvia išimtimi, šiandien tapo „YIT Lietuva“ kasdienybe.

Kartu su technologijomis evoliucionavo ir filosofija. Šiandien bendrovės projektai remiasi 15 minučių miesto principais, kur funkcijų derinys ir efektyvus erdvių naudojimas yra prioritetas. Kaip teigia K.Vanagas, statinys nebegali būti vertinamas kaip izoliuotas objektas – jis privalo harmoningai įsilieti į miesto struktūrą ir atliepti visuomenės, savivaldos bei būsimų gyventojų lūkesčius. Šis pokytis ypač išryškėjo po infrastruktūros verslo prijungimo, atvėrusio galimybes imtis didelio masto, visuomenei kritiškai svarbių projektų.

Gyvenamoji aplinka: projektai su meniniu ir istoriniu parašu

Per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinti būsto projektai tapo naujais miestų traukos centrais.

Kauno „Piliamiestis“, jau skaičiuojantis dešimtmetį, išlieka vienu geidžiamiausių projektų laikinojoje sostinėje, o Vilniuje naujus standartus diktuoja „Naujasis Skansenas“.

Išskirtinio dėmesio sulaukė prabangus „Užupio etiudas“, kur architektūriniai sprendimai buvo papildyti menininkės Audronės Dambrauskienės kūriniais, taip pabrėžiant rajono kultūrinį savitumą.

Įvertinimų ir apdovanojimų krepšelį pildo tokie projektai kaip „Matau Vilnių“, „Naujoji Rivjera“ sostinėje bei „Šilo namai“ Kaune.

Kiekviena ši erdvė sukurta galvojant apie tai, kaip pastatas pasens – ar jis išliks vertingas ir, pavyzdžiui, po penkiasdešimties metų.

Inžinerinė meistrystė: nuo kultūros ikonų iki gamybos gigantų

Rangos ir infrastruktūros darbų sąrašas įspūdingas savo polifoniškumu. „YIT Lietuva“ vardas įrašytas po tokiais objektais kaip nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno „Krepšinio namai“ ar verslo centras „3 BURĖS“, kuris pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu Lietuvoje.

Inžinerinį pranašumą bendrovė demonstravo tiesdama 36 kilometrų ilgio Neringos dviračių taką – istorinę jungtį nuo Smiltynės iki Pervalkos ir Preilos.

Tuo tarpu pramonės sektoriuje įmonės kompetencija pasitikėjo tokie gigantai kaip „Ryanair“ (lėktuvų angarai Kaune), „Pon.Bike“ (dviračių gamykla Kėdainiuose), REHAU (polimerų gamykla Klaipėdoje), „Freda IV“ bei SBA grupės gamyklos.

Komercinio turto segmente ryškų pėdsaką paliko „Sky Office“ verslo centras su unikaliu stikliniu balkonu bei „JUTA“ autocentras, pelnęs įvertinimą už darnią plėtrą.

Investicija į ateitį: akademinis tiltas ir talentų ugdymas

Bendrovė supranta, kad lyderystė neįmanoma be nuolatinio žinių atnaujinimo, todėl aktyviai investuoja į ateities specialistus. Ilgametis bendradarbiavimas su aukštojo mokslo įstaigomis nėra tik formalumas – tai gyvas procesas: studentų praktikos, mecenatų stipendijos gabiems studentams, kviestinės paskaitos ir įsitraukimas į studijų kokybės gerinimą. Tai bendrovei suteikia galimybę ne tik atrasti talentus, bet ir skatinti viso sektoriaus pažangą.

Istorinis pamatas: nuo „Kaustos“ iki tarptautinio pripažinimo

Nors šiandien „YIT Lietuva“ kalba apie skaitmenizavimą ir tvarumą, jos šaknys siekia 1966-uosius, kai Kaune buvo įkurtas Namų statybos kombinatas.

Pradėjusi nuo kompleksinio mikrorajonų užstatymo, įmonė augo kartu su šalies nepriklausomybe – 1993-aisiais tapo akcine bendrove „Kausta“.

Didysis lūžis įvyko 1998 metais, kai Suomijos statybos milžinė „YIT Construction“ įsigijo bendrovę, taip įliedama Šiaurės Europos verslo kraujo.

2004-aisiais gimė „YIT Kausta“, o 2019-aisiais, po galutinės restruktūrizacijos ir susijungimo su infrastruktūros padaliniu, rinkoje įsitvirtino dabartinis „YIT Lietuva“ vardas.

Ši 60 metų kelionė – tai pasakojimas apie evoliuciją, kurioje pramoninė statyba užleido vietą išmaniam miestų kūrimui, o didžiausiu įvertinimu tapo ne apdovanojimai, bet tai, kad šie projektai tapo natūralia ir neatsiejama šalies kasdienybės dalimi.