Strateginių investicijų spartinimas

Pirmoji plano kryptis orientuota į stambių investicijų pritraukimą. Ministerija siekia stiprinti Lietuvos konkurencingumą ne tik per darbo jėgos pasiūlą, bet ir per patrauklią investicinę aplinką. Tam numatoma kurti naują valstybės subsidijų priemonę, skirtą itin dideliems investiciniams projektams.

Kartu planuojama plėsti reguliavimo ribas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didelę pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kurie iki šiol nepateko į esamas skatinimo schemas. Tikslas – sudaryti kuo lankstesnes ir platesnes galimybes investuotojams.

Inovacijų ekonomika ir „LitAI“ proveržis

Trečioji kryptis akcentuoja inovacijų ekonomikos stiprinimą. Prioritetas bus teikiamas energinio efektyvumo, alternatyvios energetikos ir verslo transformacijos sprendimams.

Svarbus žingsnis šioje srityje – kuriamas „LitAI“ centras, kuris taps didžiausiu dirbtinio intelekto kompetencijų centru Baltijos šalyse. Tikimasi, kad jis ne tik skatins technologinę pažangą, bet ir padės Lietuvos verslui pasirengti naujam technologinės raidos etapui.

Produktyvumo didinimas ir mokesčių paskatos

Ketvirtoji plano dalis skirta produktyvumo augimui per mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), skaitmenizaciją bei technologinį atsinaujinimą.

Numatoma tobulinti pelno mokesčio lengvatų modelį MTEP veikloms, kad jis būtų aiškesnis ir labiau skatintų įmones investuoti į inovacijas. Tačiau ministerija pabrėžia, kad vien inovacijų nepakanka – daliai įmonių būtinas spartesnis technologinės bazės atnaujinimas.

Todėl siūloma įvesti papildomą pelno mokesčio lengvatą technologiniam atsinaujinimui. Ji skatintų investicijas į automatizavimą, robotizaciją, skaitmeninę įrangą ir pažangias valdymo sistemas. Tai ypač aktualu apdirbamajai pramonei ir regionuose veikiančioms įmonėms, kurių konkurencingumas vis labiau priklauso nuo modernių technologijų.

Regionų ekonomikos stiprinimas

Penktoji kryptis orientuota į regioninę transformaciją. Planuojama plėsti laisvųjų ekonominių zonų tinklą ir valstybės rezervuotų investicinių sklypų pasiūlą regionuose.

Taip pat numatyta finansuoti gamybinių pastatų vystymą ten, kur rinka to neužtikrina, bei stiprinti savivaldybių infrastruktūros finansavimą. Siekiama sudaryti sąlygas investuotojams greičiau pradėti veiklą regionuose, kur investicijos iki šiol stringa dėl infrastruktūros trūkumo.

Papildomos finansinės priemonės verslui

Be strateginių krypčių, ministerija inicijavo ir papildomas finansines priemones. Pradėta nauja ILTE tiesioginių paskolų programa, kuriai planuojama skirti iki 100 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos įmonių likvidumui ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Taip pat kreiptasi į Europos Komisiją dėl galimybės taikyti laikinas tikslines valstybės pagalbos schemas. Tai leistų Lietuvai operatyviai reaguoti į galimus ekonominius sukrėtimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai pabrėžia, kad dabartinė geopolitinė situacija yra aiškus signalas: globali ekonomika tampa vis labiau fragmentuota, todėl vien konkurencingumo nebeužtenka. Ilgalaikėje perspektyvoje laimės tos valstybės, kurios gebės suderinti augimą su atsparumu ir laiku investuos į savo ekonominį pagrindą.