VĮ Registrų centro duomenimis, 2024-aisiais visoje šalyje parduota 30,3 tūkst. butų bei 11,1 tūkst. gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, vien tik praėjusį gruodžio mėnesį šeimininkus pakeitė beveik 2,6 tūkst. butų ir 0,9 tūkst. namų, pasakoja ekspertas.

„Panašiame lygyje esanti būstų paklausa turi įtakos ir nekilnojamo turto (NT) kainoms. Tačiau nors NT kainos kyla vis dar po keletą procentų, tai nebevyksta taip sparčiai kaip anksčiau. Pavyzdžiui, praėjusių metų antrojo pusmečio rodikliai parodė, kad žemiausio rinkos aktyvumo laikotarpis jau praeityje", – sako E. Jurevičius.

Tikisi EURIBOR mažinimo

Anot eksperto, vidutinė parduodamo buto kv. metro kaina Vilniuje nuo 2023 m. gruodžio per metus išaugo 2,4 proc. ir šiuo metu siekia apie 3 573 Eur už kv. m. Taip pat atitinkamai per metus butų kainos augo kituose šalies didmiesčiuose: Kaune – 8,3 proc., Klaipėdoje – 7,1 proc., rodo skelbimų portalo aruodas.lt duomenys.

„Vis dėlto, iki šiol įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vidutines pajamas uždirbančiam namų ūkiui nebuvo itin sunku. 88% lietuvių turi nuosavą būstą, kai tuo tarpu ES šalių vidurkis siekia 69%, remiantis „Eurostat" duomenimis. Tačiau situacija gali pasikeisti, jeigu būsto paklausa pradės sparčiai augti, o nekilnojamojo turto vystytojai nespės užtikrinti reikiamos pasiūlos arba smarkiai nukris būsto nuomos kainos", – pažymi ekspertas.

„Luminor" banko duomenimis, būsto kredito kliento pajamos sudaro 2132 Eur per mėnesį (neto) jeigu dėl paskolos kreipiasi vienas bendraskolis bei 3595 Eur per mėnesį (neto) jeigu kreipiasi du bendraskoliai. Vidutinė trijų kambarių buto kaina, portalo aruodas.lt duomenimis, Vilniuje šiemet sudaro apie 257 393 Eur.

„Tokį būstą išsinuomoti vidutiniškai kainuotų apie 1 tūkst. Eur per mėnesį. Prie dabartinio EURIBOR įmoka sudarytų apie 1,05 tūkst. Eur/mėn., jeigu 85 proc. finansavimas suteikiamas 30 m. laikotarpiui. Taigi, iš esmės, būstą įsigyti šiandien galima už tiek pat, kiek kainuotų jo nuoma. Skirtumas tik tas, kad tai būtų jūsų namai, kuriuose galėtumėte jaustis nepriklausomi, kurti savo taisykles ir mėgautis savarankišku gyvenimu. Lūkesčiai dėl EURIBOR palūkanos mažėjimo rinkoje ir toliau išlieka aukšti. Kitas susitikimas EURIBOR klausimu numatytas sausio 30 d., tad Europos Centriniam Bankui priėmus teigiamą sprendimą dėl kito EURIBOR mažinimo, įmoka už tokią būsto paskolą sudarytų net ir mažiau nei 1 tūkst. eurų", – teigia ekspertas.

Pasirinkimas priklauso ir nuo karjeros, gyvenimo būdo

Iš kitos pusės, dažniau būstą nuomotis, o ne pirkti, gali paskatinti ir besikeičianti darbo rinka.

„Pasaulinės tendencijos panašios – aukščiausios būstų kainos yra valstybių sostinėse, nes čia aktyviausia darbo rinka, išvystyta miesto infrastuktūra. Tačiau šiandien nemažai gyventojų dirbti gali iš namų, tai skatina domėtis alternatyvomis – pavyzdžiui, matome tendenciją, kad jaunos šeimos žiemos sezonui persikelia gyventi į šiltesnius pasaulio kraštus, o savo būstus tam laikotarpiui išnuomoja", – tvirtina ekspertas.

Anot E. Jurevičiaus, atsakymas, kas labiau apsimoka, pirkti ar nuomotis būstą, didele dalimi priklauso nuo konkretaus asmens poreikių ir galimybių.

„Prieš priimant sprendimą patarčiau iš anksto apgalvoti ateities planus ir dabartinį gyvenimo būdą – ar esate sėslus žmogus, ar, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, verčiau keliautumėte aplink pasaulį, ar pasiryžtumėte dar vienoms kraustynėms. Pagaliau, kaip vertinate savo karjeros perspektyvas ir finansines galimybes", – sako ekspertas.