„Tai technologiškai itin sudėtingas projektas, tačiau PST komanda dar kartą įrodė, kad sėkmingai įveikia įvairaus sudėtingumo užduotis. Turime būtinas kompetencijas ir savo srities profesionalus tokiems statybos darbams vykdyti ir bet kada galime imtis panašios specifikos objektų, – sako AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinis direktorius Egidijus Urbonas. – Džiaugiamės, kad Kauno kogeneracinė jėgainė yra matoma, o mūsų darbas vertinamas, didžiuojuosi PST kolegomis, prisidėjusiais prie šio svarbaus mūsų valstybei objekto iškilimo.“

Jėgainė gali užtikrinti apie 40 proc. Kauno šilumos poreikio

Pagal 2018 m. pavasarį pasirašytą paslaugų sutartį, laimėjus tarptautinį konkursą ir įveikus tris pretendentus pagal ekonominio naudingumo kriterijus, PST pastatė Kauno KJ pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatus, įrengė inžinerinius tinklus ir komunikacijas, vidaus kelius ir kt.

„Tai technologiškai itin sudėtingas projektas, tačiau PST komanda įrodė, kad sėkmingai įveikia įvairaus sudėtingumo užduotis. Bet kada galime imtis panašios specifikos objektų“, – sako PST generalinis direktorius Egidijus URBONAS.  

Kauno KJ buvo pastatyta 2020 m. spalį. PST įgyvendintas objektas yra didelio efektyvumo atliekomis kūrenama kogeneracinė jėgainė, kurios instaliuota elektrinė galia siekia iki 26 MW, o pačios elektros gamybos galia – iki 24 MW, šilumos gamybos galia sudaro apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainė gali pagaminti ir užtikrinti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Jėgainėje sumontuota aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus užtikrinanti įranga

Beveik 10 tūkst. kv. m bendrojo ploto (224 tūkst. kub. m tūrio) objekte, kurį pastatė PST, įdiegti šiuolaikiški, aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai, kokie naudojami ir Vakarų Europoje. Jėgainėje sumontuoti įrenginiai yra pagaminti patikimose, dešimtmečiais patirtį skaičiuojančiose Prancūzijos ir Vokietijos įmonėse.

LPK nuotraukoje iš kairės:

ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė,

PST vadovas E.Urbonas ir

LPK prezidentas V.Janulevičius

Moderniausia įranga užtikrina, kad normatyviniai taršos reikalavimai nebūtų viršijami, o įvykus net ir mažiausiam gedimui, ji automatiškai bus sustabdoma. Kauno KJ yra vienas pirmųjų šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių Kauno regione, kuris atitinka naujuosius Europos Sąjungos (ES) aplinkosauginius reikalavimus (pagal direktyvą 2010/75/ES).

Rengiant Kauno KJ poveikio aplinkai vertinimą (PAV), buvo atlikta išsami galimų rizikos veiksnių, kuriuos lemia ūkinė veikla, analizė. Ji atlikta griežtai laikantis objekto projekto rengimą ir eksploataciją detaliai reglamentuojančių teisės aktų. Kaip pažymima PAV, dėl jėgainės veiklos net maksimali oro tarša kartu su fonine tarša nesieks ribinių verčių, o kvapai, veikiant jėgainei, nebus juntami. Jokio pavojaus jos veikla nekels ir dirvožemiui ar žemės gelmėms, biologinei įvairovei. Kadangi jėgainė pastatyta industrinėje urbanizuotoje vietovėje, ji neturės poveikio ir kraštovaizdžio struktūrai.

Taigi technologinio proceso įrenginiai apskaičiuoti taip, kad atlaikytų numatytas darbines apkrovas ir apsaugotų, kad pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką ar į darbo aplinką.

Taikė inovatyvius statybos ir vadybos metodus

Statant šį objektą, PST teko įveikti ne vieną iššūkį. Tai buvo ir atskirais etapais rengiamas darbo projektas, apimantis apie 20 tūkst. brėžinių, todėl keliantis įtampą dėl terminų ir situacijų: juk vienu metu statybos aikštelėje buvo statoma 15 statinių, dirbo keliolika subrangovų, darbai buvo vykdomi 52 m aukštyje, tuomet specialistai tampa priklausomi nuo kėlimo įrangos, o Lietuvoje pavyko rasti tik į 47 m aukštį keliančių statybinių keltuvų, tad montuojant metalo konstrukcijas teko pasitelkti aukštalipius. Nestandartinis iššūkis buvo ir kuro bunkerio betonavimas, nepertraukiamai vykęs dviem etapais –14 ir 17 dienų.

„Mūsų šalyje tokie projektai itin reti, todėl džiaugiamės gavę progą būti šio statinio įgyvendintojais, įgijome neįkainojamos patirties, – tvirtina Tadas Jurkaitis, įmonės „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas, dalyvavęs jėgainės statyboje. – Buvo sudėtinga, tačiau ir projektuojant, ir vykdant montavimo bei kitus darbus, taikėme inovatyvius sprendimus, kurie įgalino efektyviai suplanuoti, organizuoti ir valdyti darbus. Pastangos pasiteisino – rezultatu galime didžiuotis ne tik mes, statybos dalyviai, bet ir Kauno bei visos Lietuvos gyventojai.“

Kauno KJ yra gana neeilinis projektas, tačiau „Panevėžio statybos trestas“ jau turėjo sukaupęs būtinos patirties ir technologinių žinių, įgyvendindamas kitus panašaus sudėtingumo projektus, tokius kaip „Fortum“ termofikacinę elektrinę Klaipėdoje, „Akmenės cemento“ gamyklą, „Amilinos“ gamyklą Panevėžyje.

Sudėtingos situacijos reikalavo greitų sprendimų

2020 m. vasarį Kauno kogeneracinėje jėgainėje šiluma buvo paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. ES taikomus itin griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė užtikrina konkurencingas šilumos kainas ir mažina elektros energijos importą, tačiau svarbiausia – naudingai padeda panaudoti net 200 tūkst. tonų atliekų, kurios, jeigu nebūtų jėgainės, patektų į Lietuvos sąvartynus.

PST filialo „Genranga“ direktorė Agnė Miliūtė, vadovavusi darbams statant Kauno KJ, pripažįsta, kad Lietuvai ekonomiškai svarbus projektas statybininkams buvo ne tik atsakomybė, bet ir įpareigojimas.

„Kaip šiandien pamenu, ką išgyvenau išgirdusi, kad aš dalyvausiu statant tokį valstybei reikšmingą objektą – tuomet buvo sunku net įsivaizduoti , – dalijasi įspūdžiais A.Miliūtė. – Taip, iššūkių buvo daug ir įvairių, sudėtingos situacijos reikalavo greitų, nestandartinių sprendimų. Bet mes dirbome kaip komanda, mūsų įmonės profesionalai priėmė iššūkius ir juos sėkmingai įveikė. Žinių pasisėmėme ir iš užsienio kolegų. Todėl Lietuva dabar turi inžineriškai nestandartinį ir įdomų statinį.“