„Iki 2030 metų šalyje numatoma atnaujinti 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių pastatų arba priimti sprendimus dėl jų atsisakymo. Atnaujinus energiškai neefektyvius pastatus būtų mažinami valstybės viešųjų pastatų valdymo kaštai, užtikrinamas efektyvus jų panaudojimas ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas ministras Dainius Kreivys.

Remiantis Vyriausybės nutarimu, bendras atnaujintuose viešuosiuose pastatuose sutaupytos metinės pirminės energijos kiekis turės būti 80 GWh, ir bendras į atmosferą neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – 44 tūkst. tonų.

Rengiant, įgyvendinant ir finansuojant viešųjų pastatų atnaujinimo projektus bus siekiama B arba aukštesnės energinio naudingumo klasės ir turės būti užtikrintas atsinaujinančių išteklių energijai gaminti diegimas. Anksčiau buvo renovuojama iki C klasės, o atsinaujinančių išteklių priemonės nebuvo privalomos.

Taip pat numatyta, kad atrenkant viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ir skiriant finansavimą, prioritetas bus teikiamas viešiesiems pastatams, kuriuose bus pasiekta aukštesnė kaip B energinio naudingumo klasė, arba projektams, apimantiems daugiau kaip vieno pastato, kurių bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 10 000 kv. m, atnaujinimą.

Centrinės valdžios pastatų atnaujinimo projektų finansavimui 2021–2030 m. laikotarpiui yra skirta apie 172 mln. Eur. Panaudojant šias lėšas turėtų būti atnaujinta 367 tūkst. kv. m pastatų. Savivaldybių pastatams yra numatyta 80 mln. eurų, kurias panaudojus planuojama atnaujinti apie 86 tūkst. kv. m ploto pastatų.

Per 2021–2022 m. laikotarpį iš viso buvo atnaujinta 17 centrinės valdžios viešųjų pastatų arba 48 019 kv. m ploto ir 17 savivaldybių viešųjų pastatų arba 23 170 kv. m ploto.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energijos nuostoliai patiriami senos statybos ir žemo energinio efektyvumo pastatuose, į kurių atnaujinimą daugelį metų nebuvo investuota. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas ir investicijas į pastatų energinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis. Siekiama, kad įpareigojus viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per dvejus metus, išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažėtų 100 mln. eurų.