„Toks centras yra itin reikalingas, nes ligi šiol Lietuvos jūrų muziejus, jau daug metų globojantis pajūryje aptiktus sužeistus ar nusilpusius gyvūnus, šiai misijai neturi sąlygų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas, – o nukentėjusių per įvairius incidentus, katastrofas, paliktų ar sužeistų dėl žmogaus veiklos gyvūnų, deja, daugėja. Todėl visiškai palaikėme muziejaus iniciatyvą įkurti šią „sanatoriją“.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui statyti Aplinkos ministerija skyrė 1,38 mln. eurų ES fondų lėšų. Objektą projektavo UAB „Archko“, projekto vadovas Stanislovas Lukšas, architektė Kristina Jurkutė. Statybos rangovas – UAB „Rekosta“

Bene pagrindiniai šio centro globotiniai bus, kaip rodo Lietuvos jūrų muziejaus patirtis, pakrantėje randami sužeisti ar kitaip nukentėję Baltijos pilkieji ruoniai. Tai yra nykstanti rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Baltijos pilkuosius ruonius muziejus reabilituoja jau beveik 30 metų. Aptikti nusilpę jaunikliai gydomi, maitinami, kol priauga reikiamo svorio, ir paleidžiami atgal į jūrą. Lėšų tokiems jaunikliams reabilituoti nuo 2011-ųjų Aplinkos ministerija skiria iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Kasmet – po 7 tūkst. eurų, o pernai suma padvigubinta.

Kita būsimų centro globotinių grupė – vandens paukščiai. Jų vis daugiau sužalojama dėl aktyvios laivybos ir žvejybos. Daugelis šių paukščių, žiemojančių ar praskrendančių, priklauso nykstančioms rūšims, todėl labai svarbu pasirūpinti kiekvienu iš jų.

Kaip sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, bendromis dviejų institucijų pastangomis kuriamas profesionalus reabilitacijos centras ne tik teiks pagalbą taršos ir kitų incidentų metu nukentėjusiems jūrų gyvūnams, bet ir vykdys jų populiacijos stebėseną, užsiims moksline tiriamąja veikla. Dabar tyrimai atliekami netinkamomis sąlygomis arba mokslininkai priversti juos vykdyti užsienyje. Toks gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centras bus vienas iš nedaugelio Europoje.