Parengtas Šventosios uosto rekonstrukcijos projektas: subalansuotas tiek laivybai, tiek laisvalaikiui
2025-05-02 13:49
Didžiausias Palangos savivaldybės įgyvendinamas infrastruktūros projektas įgauna pagreitį – architektūros ir inžinerinių konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“ parengė Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos ir akvatorijos gilinimo projektinius pasiūlymus. Specialistai parengė projekto vizualizacijas ir kviečia pažvelgti, kaip atrodys naujasis Šventosios jūrų uostas.
Šventosios jūrų uosto amfiteatras. Bendrovės „Sweco Lietuva“ vizualizacija
Šventosios uosto atstatymo idėja gimė dar 1921 m., o tarpukariu pradėtos ambicingos uosto ir miesto plėtros iniciatyvos buvo apribotos po Klaipėdos krašto susigrąžinimo – pastatyti tik mediniai molai ir krantinė, tarnavusi dešimtmečius. Rekonstrukcijos idėja naujai atgimė 2018 m., įsteigus Šventosios jūrų uosto direkciją ir Palangos savivaldybei perėmus projekto savininko teises. Šventosios jūrų uosto atstatymo tikslas – sukurti šiuolaikišką infrastruktūrą ir spręsti įsisenėjusią problemą: į uosto įplauką užnešamą smėlį, dėl kurio į uostą negalintys patekti laivai Šventąją vis aplenkdavo.
„Sweco Lietuva“ Šventosios jūrų uosto projektavimo darbus vykdo dviem etapais: pirmuoju etapu parengti projektiniai pasiūlymai, antruoju – rengiamas techninis projektas, kurio pagrindu bus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Projektavimo darbus planuojama pilnai užbaigti 2025 m. pabaigoje.
Liudas Zalunskis.
„Sweco Lietuva“ nuotr.
Už projektavimo darbus atsakingos bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas Liudas Zalunskis pabrėžia projekto įvairiapusę vertę tiek pajūrio, tiek visos Lietuvos gyventojams bei iš užsienio atvykstantiems turistams.
„Šio projekto esmė – sukurti modernią uosto infrastruktūrą, kuri tarnautų ir laivybos, ir laisvalaikio poreikiams. Naujasis uostas turės ne tik specialias krantines laivams, bet ir vietas, kur gyventojai bei turistai galės mėgautis pajūrio aplinka. Projektas apima keturių krantinių, pritaikytų tiek turizmui, tiek valstybės reikmėms rengimą bei akvatorijos gilinimo darbus, kurie ženkliai prisidės prie laivybos bei turizmo augimo pajūrio regione“, – teigia pranešime cituojamas „Sweco Lietuva“ vadovas.
L. Zalunskis priduria, jog atnaujintas Šventosios uostas atvers naują galimybę jūros keliais atplaukti į Lietuvą – tikimasi, kad Šventojoje dažniau švartuosis turistinės jachtos iš kaimyninių šalių.
Mindaugas Skritulskas.
Šventosios jūrų uosto direkcijos nuotr.
„Rytinėje uosto dalyje planuojama įrengti apie 70 specialių vietų, kuriose laivų savininkai galės palikti savo vandens transporto priemones ilgesniam laikui. Ši unikali infrastruktūra skatins nuolatinį jūrinį turizmą ir kurs naują pajūrio traukos centrą, aktualų tiek lietuviams, tiek užsienio svečiams“, – sako jis.
Tikimasi, kad Šventosios uosto teritorijoje kitąmet bus pastatyta ir regioninė buriavimo mokykla.
Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas pastebi, jog uostai sukuria pridėtinę vertę ne tik pajūrio kurortams, bet ir visai valstybei.
„Tikime, kad atkurtas Šventosios jūrų uostas pritrauks dar daugiau investicijų – bus statomi viešbučiai, kuriami nauji traukos centrai, atvyks daugiau turistų ir bus kuriamos naujos darbo vietos. Jau dabar, vos pradėjus uosto statybos darbus, jaučiame kylantį investuotojų susidomėjimą Šventosios regionu“, – teigia pranešime pacituotas M. Skritulskas.
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Liudas Zalunskis.
„Sweco Lietuva“ nuotr.
Mindaugas Skritulskas.
Šventosios jūrų uosto direkcijos nuotr.
„Rytinėje uosto dalyje planuojama įrengti apie 70 specialių vietų, kuriose laivų savininkai galės palikti savo vandens transporto priemones ilgesniam laikui. Ši unikali infrastruktūra skatins nuolatinį jūrinį turizmą ir kurs naują pajūrio traukos centrą, aktualų tiek lietuviams, tiek užsienio svečiams“, – sako jis.
| www.julija.eu