Pasitelkusi 30 veiklos metų patirtį, „Naresta“ suformavo patikimą ir siekiančią naujų tikslų komandą
Rinkos pokyčiuose įžvelgė galimybes
Per pastaruosius 5 metus „Naresta“ jau įgyvendino svarbių strateginių pokyčių, tačiau ir toliau žingsnis po žingsnio kelia sau naujus siekius. Pradėjusi nuo mažos apimties darbų privačiame sektoriuje, į kurį daugiau nei 20 metų įmonė ir koncentravosi, vėliau ėmė didinti savo apimtis – vykdė vis didesnius projektus, vieni tokių: Juozo Kazicko rezidencija, LVIVO verslo centras, daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „Antakalnio terasos“ ir kt. Nuo 2018 m. „Narestos“ užsakymų krepšelį sparčiai papildė komercinės ir visuomeninės paskirties objektai, todėl dar labiau sutvirtėjo partnerystė su didžiausiomis Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovėmis.
„Naresta“ generalinis direktorius Tadas GRINCEVIČIUS„Mūsų sprendimas dėl NT rinkoje susiklosčiusios situacijos projektų krepšelyje ženkliai sumažinti gyvenamosios paskirties objektų kiekį pasirodė esantis teisingas – tai rodo stabtelėjusi šių projektų rinka. Kita vertus, mes visada esame pasirengę įgyvendinti didesnės apimties, modernius, išskirtinius gyvenamuosius objektus, vienas tokių – neseniai baigtas statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas išskirtiniame Vilniaus Paupio rajone, kuris yra pirmasis lietuviškas NT projektas, patekęs tarp geriausių urbanistinių projektų pasaulyje prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose“, – sako vienas iš „Naresta“ įkūrėjų Arūnas Šlenys.
Pastarųjų metų įmonės projektų krepšelyje – administracinės, komercinės, mokslo, kultūros, sveikatos paskirčių pastatų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija. Nemažą viešųjų projektų dalį užima Turto banko objektai. Vertindamas bendradarbiavimą su šią valstybės įmone, A.Šlenys pažymi, kad tai yra vieni geriausių viešojo sektoriaus užsakovų, kurie skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su rangovu ir, spręsdami problemas, ieško bendrų būdų.
Užsakovų lūkesčiai dideli, o galimybės vis dar ribotos
Kaip pastebi „Naresta“ vadovai, pokyčiai viešuosiuose pirkimuose vyksta, bet per lėtai. Statybos sektorius vis dar neišvengia mažiausios kainos kriterijaus, kuris lemia prastos kokybės projektus ir komplikuotą darbų pradžią.
„Lvivo“ verslo centras Vilniuje
„Bėda ta, kad užsakovų lūkesčiai dideli, o kompetencijos ribotos. Darbuotojų, atsakingų už viešųjų pirkimų dokumentų parengimą, kompetencijos turi atitikti rangovų kompetencijas, – sako įmonės „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius. – Kaip įmanoma parengti kokybišką projektą, organizuoti efektyvų konkursą ir atsirinkti geriausius rangovus, jeigu vis vien siekiamas rezultatas yra ne ekonomiškai naudingiausias kriterijus, o mažiausia kaina. Taip įsisuka ydingas ratas: silpnas, su klaidomis parengtas projektas, dėl kurio statybos procese trikdomas rangovo darbas, bei kitos aplinkybės, kurios kuria įtampą tarp užsakovo ir rangovo.“
Skaitmenizacija: vėlavo startuoti, bet lygiuojasi į lyderius
Į skaitmeninių projektų rinką „Naresta“ įžengė 2018 m. su MO muziejaus statyba, vėliau sekė Turto banko projektas – Vadovybės apsaugos tarnybos biuro pastato rekonstrukcija. Konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ šis projektas pripažintas geriausiu visuomeniniu BIM projektu.
Skaitmenines technologijas įmonė diegia ir savo kasdienėje veikloje, laikantis principo – tik tiek, kiek būtina efektyviam darbui. Procesų skaitmenizacija paprastai leidžia su mažiau resursų padaryti daugiau, tačiau įmonės siekis – ne mažinti darbuotojų skaičių, o didinti projektų apimtį.
Per 30 metų patirtį „Naresta“ suformavo stiprią profesionalų komandą, kuri yra tvirtas vertybinis ir kultūrinis įmonės pagrindas, todėl šiandien įmonė yra drąsi ir atvira savo komandą papildyti jaunais ir ambicingais savo sričių specialistais. „Pusės žingsnio“ skaitmenizacinį atsilikimą ambicinga komanda per 1–2 metus gali paversti lyderio pozicija, nes orientuojasi į geriausius pasaulio, Europos pavyzdžius.
Raktas į sėkmę – abipusis pasitikėjimas
Vienas „Naresta“ įkūrėjų A.Šlenys įsitikinęs, kad daugelis verslo problemų kyla dėl pasitikėjimo trūkumo. „Mūsų darbo praktikoje pastebime, jog neretai daugiausia pastangų reikalaujanti projekto dalis – rangos sutarties derybos. Dažnu atveju sutartys sudaromos užsakovų naudai. Kodėl taip yra? Nes užsakovams stinga pasitikėjimo rangovais, kitos priežasties nematau“, – sako A.Šlenys.Koliaže – „Naresta“ įgyvendinti projektai. Įmonės ir Norbert Tukaj (MO muziejus) nuotr.
Lietuvos statybos įmonės, statybos specialistai pripažįstami užsienyje, ten vykdo projektus ir į Lietuvą parveža kitokią darbo ir sutarčių kultūrą, kuri mūsų šalyje sunkiai skinasi kelią. Lietuvos statybos įmonės savo atsparumą įrodė įveikdamos krizes, tęsdamos darbus nestabilios rinkos sąlygomis. Projektai, A.Šlenio žodžiais, sėkmingiausiai įgyvendinami tada, kai statybos proceso dalyviai vieni kitais pasitiki, kai priimami abiem pusėms vienodai naudingi sprendimai. Tačiau nereti atvejai, kai užsakovai procese dalyvauja ne tam, kad kartu ieškotų efektyviausių sprendimų, o vien tam, kad kontroliuotų rangovus.
„Naresta“ krepšelyje – išskirtiniai projektai
Norint įsitvirtinti tarp rinkos lyderių, būtina kaupti įvairiapusę patirtį. Šis požiūris lėmė, jog „Naresta“ įžengė ir į svarbios Lietuvai sporto infrastruktūros sritį – bendrovė laimėjo Nacionalinio stadiono Vilniuje generalinio rangovo statybos darbų konkursą. Patyrusių specialistų komanda dar prieš konkursą atliko papildomų sąnaudų pareikalavusius pasiruošimo projektui darbus – pasak vadovų, tokiems ypatingiems statiniams turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Bendrovė laimėjo Nacionalinio stadiono Vilniuje generalinio rangovo statybos darbų konkursą.
„Naresta“ yra viena iš pirmaujančių generalinės rangos įmonių Lietuvoje, tad esame įsitikinę, jog galime įgyvendinti tokios apimties projektus. Vienas iš mūsų sprendimų – didesnę nei 228 tūkst. kv. m ploto teritoriją užimsiančio komplekso projektą dalinti į keletą mažesnių dalių, tad būsimus statybos darbus išnagrinėjome atidžiai ir smulkiai, įvertindami galimas rizikas. Atlikę parengiamuosius darbus, supratome, kad galime drąsiai imtis Nacionalinio stadiono statybos“, – sako generalinis direktorius T.Grincevičius.
Per 30 metų įgyvendinta ne ką mažiau sudėtingų projektų. A.Šlenys ir T.Grincevičius išskiria vieno garsiausių pasaulio architektų D.Libeskindo suprojektuotą MO muziejų, buvusios šv. Jokūbo ligoninės komplekso teritoriją, „Park Town“ verslo centrą. Todėl „Naresta“ į Nacionalinio stadiono parko projektą žvelgia kaip į dar vieną įdomų projektą, kurį, pasitelkusi įmonėje dirbančių specialistų kompetencijas, neabejoja, įgyvendins.
Sukaupusi patirtį įvairios paskirties objektų statyboje, „Naresta“ kelia sau naujus siekius. Įmonės planuose – užsienio rinka. Aukšta darbų kultūra, atsakingas požiūris į darbuotojus ir statybos proceso dalyvius suformavo patikimą „Naresta“ komandą, kuri pasirengusi įgyvendinti išsikeltus tikslus.
„Naresta“ nuotr.