„Šie minimalūs pakeitimai užkirs kelią tokiems atvejams, o Aplinkos projektų valdymo agentūra, atliekanti projektų vertinimą, priežiūrą ir kompensacinių išmokų skyrimą turės teisę perskaičiuoti kompensacinę išmoką, pagal faktiškas išlaidas“, – sako pranešime cituojamas aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

2024 m. APVA buvo paskelbusi du kvietimus individualiems naujiems atnaujinti (rezervuota lėšų 19,087 mln. eurų, gauta 2,1 tūkst. paraiškų).

Pagal siūlomą projektą APVA galės perskaičiuoti kompensaciją pagal realiai patirtas išlaidas.

Šie keitimai palies tik gyventojus, kurie nori renovuoti C klasės namus ir pasiekti B klasę po renovacijos. Jie, įgyvendinę projektus, kartu su mokėjimo prašymu Aplinkos projektų valdymo agentūrai turės pateikti faktines išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

Gyvenamųjų namų atnaujinimas – viena iš priemonių, padedanti sumažinti šiluminės energijos sąnaudas, gyventojų šildymo sąskaitas, taip pat mažinti ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo.

Gyvenamosios paskirties pastatai sudaro 64 proc. viso šalies pastatų fondo ploto, daugiabučiai ir individualūs namai, vertinant pagal plotą, pasiskirstę panašiomis dalimis – 29 proc. ir 34 proc. bendro pastatų fondo ploto. Didžioji šių pastatų dalis (75 proc.) statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

Nuo 2014 m., kai teikiama ši parama, iš Klimato kaitos programos tam skirta 67 mln. eurų, renovuota daugiau kaip 5,4 tūkst. individualių namų.

Planuojama, kad 2025 m. šiai priemonei įgyvendinti bus skirti 24,9 mln. eurų, po aprašo pakeitimo Agentūra skelbs 8 mln. eurų kvietimą.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki kovo 28 d.