Statybos inspekcija pabrėžia, kad tokie patikrinimai atliekami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir vertinant konkrečią faktinę situaciją vietoje. Institucijos vertinimas šiuo atveju grindžiamas tuo, kas buvo nustatyta patikrinimo metu, taip pat teismų praktika, apibrėžiančia savavališko valstybinės žemės užėmimo požymius.

Dėl ko buvo atliktas patikrinimas

Statybos inspekcijos teigimu, patikrinimas Pūčkorių gatvėje buvo inicijuotas siekiant įvertinti galimą valstybinės žemės užėmimą. Tokiais atvejais institucija analizuoja, ar nėra požymių, kad valstybinė žemė faktiškai naudojama kaip privataus sklypo dalis ir tampa neprieinama kitiems asmenims.

Pagal teismų praktiką savavališkas valstybinės žemės užėmimas paprastai siejamas su situacijomis, kai teritorija aptveriama taip, kad į ją negalėtų patekti kiti asmenys, joje pastatomi statiniai arba žemė faktiškai pradedama naudoti kaip privataus sklypo dalis – pavyzdžiui, įtraukiama į kiemą, dirbama ar kitaip priskiriama konkrečiam savininkui.

Vertinant šiuos kriterijus, patikrinimo metu buvo analizuojama teritorijos struktūra, esami objektai ir jų santykis su privačiu sklypu.

Ką parodė patikrinimo metu nustatyta situacija

Statybos inspekcijos pateiktu vertinimu, patikrinimo metu valstybinė žemė nebuvo aptverta nuolatine tvora ir nebuvo naudojama kaip privataus sklypo dalis. Vietovėje esantys atskiri elementai, institucijos teigimu, nesudarė uždaro kontūro su privačia teritorija, kuris galėtų riboti kitų asmenų galimybę naudotis valstybine žeme.

Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes ir taikomą teismų praktiką, patikrinimo metu savavališko valstybinės žemės užėmimo pažeidimas nebuvo konstatuotas. Inspekcija pažymi, kad jos išvada yra susijusi būtent su tuo momentu fiksuota situacija.

Diskusijos dėl tvoros ir vartelių

Viešojoje erdvėje taip pat aktyviai aptariamas klausimas dėl tvoros dalies pašalinimo iki inspektorių atvykimo. Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančią tvarką institucija gali vertinti tik faktinę situaciją patikrinimo metu.

Institucijos teigimu, jei patikrinimo metu tvora būtų buvusi ir ji būtų sudariusi uždarą teritoriją su privačiu sklypu, tai galėtų būti laikoma vienu iš galimų valstybinės žemės užėmimo požymių. Tačiau patikrinimo metu tokios tvoros nebuvo.

Inspekcija taip pat pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta senos tvoros vartelių buvimo vieta valstybinėje žemėje. Vis dėlto likę elementai, institucijos vertinimu, nesudarė vientisos kliūties ar uždaro kontūro, kuris reikštų faktinį teritorijos užėmimą.

Saugumo kontekstas ir laikini sprendimai

Papildomas kontekstas šioje situacijoje – tai, kad name gyvena valstybės saugomas asmuo, prezidentas Gitanas Nausėda. Vadovybės apsaugos tarnyba informavo Statybos inspekciją, kad laikina tvora ir varteliai šiuo metu naudojami kaip saugumo priemonėms reikalingi elementai.

Tarnybos teigimu, šie sprendimai yra laikini ir susiję su apsaugos infrastruktūros įrengimu. Taip pat nurodyta, kad tiek varteliai, tiek laikinoji tvora turėtų būti pertvarkyti laikantis visų saugumo reikalavimų. Apie tai viešai yra kalbėjęs ir šalies vadovas.

Kodėl apie patikrinimą buvo pranešta iš anksto

Dar vienas dažnai keliamas klausimas – kodėl apie patikrinimą savininkai buvo informuoti iš anksto. Statybos inspekcija pažymi, kad tokia tvarka nustatyta teisės aktuose.

Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus apie neplaninį žemės naudojimo patikrinimą žemės savininkai turi būti informuojami prieš dešimt darbo dienų. Institucija pabrėžia, kad tai nėra jos pasirinkimas ar diskrecija – ši procedūra yra numatyta įstatyme ir taikoma visais analogiškais atvejais.

Institucijos pozicija: vertinama faktinė situacija

Apibendrindama situaciją Statybos inspekcija akcentuoja bendrą principą, kuriuo vadovaujasi vykdydama tokius patikrinimus. Kiekvienas atvejis vertinamas pagal konkrečias faktines aplinkybes ir tuo metu galiojančius teisės aktus.

Jeigu patikrinimo metu nustatomi valstybinės žemės užėmimo požymiai, pažeidimas fiksuojamas ir imamasi numatytų veiksmų. Jeigu tokių požymių neužfiksuojama, institucija, remdamasi savo kompetencija ir turima informacija, negali konstatuoti pažeidimo.

Statybos inspekcija taip pat pažymi, kad jos pateiktas vertinimas yra institucijos pozicija, grindžiama patikrinimo metu nustatytais faktais ir taikoma teisine praktika. 

Viešojoje erdvėje – kritiškos piliečių reakcijos

Po Statybos inspekcijos paskelbto paaiškinimo socialiniuose tinkluose ir komentarų skiltyse pasirodė daug kritiškų gyventojų reakcijų. Dalis komentatorių abejojo patikrinimo procedūros logika ir kėlė klausimą, ar išankstinis pranešimas apie patikrinimą nesudaro galimybių pašalinti galimus pažeidimus dar iki inspektorių atvykimo. Kai kurie piliečiai lygino situaciją su kitomis kontrolės institucijų praktikomis ir retoriškai klausė, ar analogiškas principas galėtų būti taikomas ir kitose srityse.

Kiti komentaruose akcentavo galimus dvigubus standartus, teigdami, kad paprastiems gyventojams institucijos esą taiko griežtesnį vertinimą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai sklypai būna aptverti dar ankstesnių savininkų. Taip pat diskutuota apie teritorijoje matomus tvoros pamatus ar kitus elementus – kai kurie komentatoriai juos vertino kaip galimą požymį, kad teritorija anksčiau galėjo būti aptverta ar naudojama kaip privataus sklypo dalis.

Diskusijose pasirodė ir platesnių klausimų apie institucijų praktiką: ar pamatai ar kiti infrastruktūros elementai gali būti laikomi statiniais, kaip turėtų būti vertinami laikini saugumo sprendimai, bei ar visi piliečiai analogiškose situacijose gali tikėtis vienodo teisės aktų taikymo. Dalies komentatorių nuomonė buvo išreikšta ir emocingesne forma, tačiau bendras jų turinys atspindi visuomenėje kilusias abejones dėl patikrinimo procedūros, faktų vertinimo ir institucijų sprendimų nuoseklumo.