Kokia nauda švietimo sistemai, darbdaviams ir ieškantiems darbo?

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) atstovų teigimu, patvirtintas standartas švietimo sistemai yra ypatingai svarbus, nes tai – galimybė tobulinti ir rengti naujas profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programas, labiau atitinkančias darbo rinkos poreikius, tokiu būdu didinant teikiamų profesinio rengimo paslaugų efektyvumą. Tuo pačiu tai galimybė tobulinti asmens savarankiškai įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą.

„Taip pat jis svarbus ir darbdaviui pasirenkant kvalifikuotus darbuotojus, leidžiantis tikėtis sėkmingo verslo plėtojimo. Iš esmės profesinį standartą galima traktuoti kaip sutartį tarp darbuotojo, darbdavio ir mokymo ar studijų institucijų atstovų“, – Lietuvos statybininkų asociacijos pranešime cituojama KPMPC direktoriaus pavaduotoja J. Navickaitė.

Statybos sektoriaus darbdaviai irgi netruks pajusti pokyčių naudos. Įmonės galės tikėtis labiau darbo rinkos poreikius atitinkančios darbo jėgos, mažinančios papildomas sąnaudas dėl priimtų į darbą absolventų papildomo mokymo, ir kurti pagrįstą darbo apmokėjimo sistemą. 

Pasak Nerilės Naprienės, cituojamos pranešime, standarto rengime dalyvavusios „YIT Lietuva“ personalo direktorės, naujojo statybos sektoriaus standarto parengimas darbdaviams yra reikšmingas tiek tolesniame bendradarbiavime su mokymo institucijomis, tiek naujų darbuotojų paieškoms ir esamų darbuotojų ugdymui bei išlaikymui.

„Pirmiausia, bendradarbiaujant su statybos specialistus ruošiančiomis mokymo įstaigomis, darbdaviai galės tikėtis susirasti potencialių darbuotojų, kurie, tikėtina, bus mokomi pagal šiuolaikines ir ateities statybos sektoriui reikalingas programas. Šiuo metu komunikuojant vienam darbdaviui sudėtinga daryti įtaką, norint įgyvendinti pokyčius mokymo programose bei praktikose. Antra, priimant naujus komandos narius, nereikės pasikliauti vien kandidato CV, turimu diplomu ar atestatais, bet ir turėti jų kompetencijos, tai yra patirties, žinių ir įgūdžių vertinimą. Tai leis kryptingiau rengti vidines darbuotojų mokymo programas bei tobulinti inžinerinio personalo motyvavimo sistemas, planuoti jo karjeros kelią įmonėje“, – pranešime cituojama Nerilė Naprienė.

Kalbės „viena kalba“

Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius teigia, kad pagal naująjį statybos sektoriaus profesinį standartą, aukštesniems specialistų lygiams yra nurodyta, kad jie privalo turėti atitinkamos darbo patirties.

„Tai reiškia, kad pas darbdavį specialistas jau ateis su darbo jėgos poreikį atitinkančiu dokumentu. Iki naujojo standarto, visą reikalingą informaciją apie specialistus pagal studijų ir mokymo programas reikėjo ieškoti AIKOS sistemoje. Dabar ten ieškoti jau nebebus poreikio, nes turime patvirtintas 76 statybos kvalifikacijas, iš kurių kiekviena turi savo unikalų kodą. Tai reiškia, kad nuo šiol visos mokymo įstaigos ir darbdaviai galės kalbėti „viena kalba“. Tai turėtų padėti sumažinti tokius atvejus darbo rinkoje, kai neaišku, ką baigiama mokymo programa apima ir kaip atitinka darbdavio poreikius. Specialistai galės greičiau ir paprasčiau integruotis į darbo rinką, o darbdaviams bus lengviau rasti reikiamus specialistus“, – situaciją komentavo E.Encius.

Anot jo, darbdaviai džiaugiasi, kad einama teisinga kryptimi, jog atsiras dar ir darbų saugos moduliai.

„Iki šiol darbdaviams reikia daryti mokymo centrų darbo dalį – mokyti specialistus darbų saugos. Dėl didelio specialistų trūkumo rinkoje, darbdaviai tapo pasirengę naujus darbuotojus visko išmokyti patys, nes svarbiausiu dalyku tapo – rasti norinčių dirbti ir tobulėti asmenų“, - teigia R. Encius. Jis taip pat pažymi, jog gerai, kad naujoji sistema nei suprastino, nei supaprastino studijų programas ar mokymo įstaigų darbą, o tik suteikė aiškumo ir galimybių specialistams greičiau įsilieti į darbo rinką, atitikti jos poreikius. Naujajame profesiniame standarte atskirtos bendrosios ir specialiosios kompetencijos, tai suteikia lankstumo, galimas vėlesnis tikslios specializacijos pasirinkimas, kai mokinys jau išbandė pasirinktą ir įgavęs pirmąją patirtį norėtų ją pakeisti.

Tikimasi, kad įteisintas Statybos sektoriaus profesinis standartas turės išliekamąją reikšmę – bus sudarytos galimybės nuolat papildyti Statybos sektoriaus profesinį standartą naujais kvalifikacijų aprašais, atliepiant nuolat besikeičiančius darbo rinkos poreikius.

Lietuvos statybos sektoriaus profesinį standartą rengė Lietuvos pramoninkų konfederacijos darbo grupė, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir statybos įmonės, tokios kaip AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“, UAB „YIT Lietuva“ , AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Eikos statyba“, UAB „Estinos konstrukcijos“ bei kiti specialistai.

1999 m. Bolonijoje 29 Europos šalių švietimo ministrai pasirašė deklaraciją „Europos aukštojo mokslo erdvė", dar kitaip – Bolonijos deklaraciją, kuri tapo politiniu veiksniu ir postūmiu Europos šalyse pradėti permainas, siekiant sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagal šį dokumentą, visose Europos aukštojo mokslo įstaigose buvo įdiegta dviejų pakopų studijų laipsnių sistema: bakalauro (3,5-4 metai) ir magistrantūros (1,5–2 metai). Baltijos šalys tapo vienos iš pirmųjų pradėjusių įgyvendinti šiuos pokyčius. Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovo teigimu, ši mokymo sistema – progresyvi, tačiau įnešė tam tikrą painiavą ir nesusikalbėjimą tarp aukštojo mokslo, darbdavių ir teisinio reglamentavimo. Takoskyra tarp „bakalauro“ ar „magistro“ įrašo diplome ir statybos inžinieriaus apibrėžimo įstatymuose paskatino standarte apibrėžti tris statybos inžinierių lygius: jaunesnysis statybos inžinierius, statybos inžinierius ir vyresnysis statybos inžinierius. Šiuo būdu pageidaujama asmens kvalifikacija labiau atitiktų tam tikros darbo vietos statybos sektoriuje keliamus reikalavimus. 

Paaiškės, kokių specialistų trūksta darbo rinkoje

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), plėtodamas nacionalinę kvalifikacijų sistemą, už kurios formavimo darbus yra atsakingas ir kurio vienas iš strateginių uždavinių yra profesinių standartų rengimas, džiaugiasi galėdamas pristatyti naujai parengtą ir įteisintą statybos sektoriaus profesinį standartą. Kaip teigia KPMPC atstovai, pagrindinė standartų funkcinė paskirtis – informuoti švietimo įstaigas apie darbo rinkos poreikius ir reikalingų kvalifikacijų reikalavimus mokymo bei studijų programų turinio požiūriu. Tai svarbiausias standartų rengimo tikslas.

„Profesinis standartas suprantamas kaip dokumentas, kuriame nurodoma, kokios kvalifikacijos sutinkamos konkrečiame ekonominės veiklos sektoriuje, aprašomas jų turinys ir įgijimo būdai. Profesinius standartus galima apibrėžti ir kaip veiklos pasaulio deklaraciją apie darbo rinkoje paklausias kompetencijas – instrumentą, reikalingą žmogiškųjų išteklių rengimo kokybei užtikrinti. Taigi, profesiniai standartai yra formali veiklos pasaulio ir švietimo sistemos sutartis dėl darbo pasauliui reikalingų specialistų rengimo“, - aiškino pranešime cituojama KPMPC direktoriaus pavaduotoja Jolanta Navickaitė.

Parengta pagal LSA informaciją