Gelžbetonio ir metalinių konstrukcijų remonto darbus atliekanti įmonė sėkmingai atliko Vilniaus televizijos bokšto konstrukcijų – gelžbetonio stiebo ir taurės – remontą. Antrasis, bet ne mažiau profesionalumo pareikalavęs iššūkis – ilgiausio Lietuvoje automobilių tilto per Nemuną (Jurbarke) gelžbetoninių konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbai.

„Nors įmonė yra vykdžiusi nemažai ambicingų projektų Lietuvoje ir užsienyje, vis tik Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcija buvo unikali užduotis. Tai buvo pirmas kartas, kai teko darbuotis tokiomis sąlygomis ir tokiame aukštyje. Džiaugiamės, kad puikiai pavyko pasirengti projekto įgyvendinimui – dirbant išvengėme klaidų ir saugiai pabaigėme darbus“, – sakė įmonės „Švykai“ statybos direktorius Mindaugas Švykas.

Bendrovės „Švykai“ statybos direktorius Mindaugas Švykas

Sustabdė koroziją, nepakeisdami bokšto išvaizdos

Bendras Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 362 metrai, bokštą sudaro gelžbetoninis stiebas ir taurė, kurių aukštis yra 168 metrai. Rekonstrukcijos darbų užsakovas – Lietuvos radijo ir televizijos centras, o techninį darbų projektą parengė Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

„Rekonstrukcijos tikslas buvo sustabdyti televizijos bokšto stiebo ir taurės gelžbetoninių konstrukcijų koroziją. Gelžbetonines konstrukcijas sudaro betonas ir armatūra. Jei betone esanti armatūra dėl aplinkos poveikio pradeda rūdyti, rūdys, kaip ir ledas, didina savo tūrį ir taip atplėšiamas apsauginis betonas, kuris nukrenta nuo armatūros. Tuomet korozija paspartėja dar labiau, nes ant konstrukcijų ir į jų vidų patenka daugiau kritulių, deguonies ir taip sumažėja gelžbetoninių konstrukcijų laikančioji geba. Tai būdinga visoms gelžbetoninėms konstrukcijoms“, – kalbėjo įmonės statybos direktorius.

„Švykai“ atliko gelžbetoninio stiebo ir taurės remonto darbus. Svarbiausias uždavinys buvo pašalinti pažeistas betono konstrukcijas iki armatūros sluoksnio bei konstrukcijose buvusią armatūrą papildomai inkaruoti ir sustiprinti, padengti specialiais apsauginiais mišiniais. Atliekant rekonstrukcijos darbus, buvo svarbu atstatyti ikiprojektinį betono storį remontiniais mišiniais.

Vilniaus televizijos bokšto konstrukcijos buvo padengtos specialia medžiaga (inhibitoriumi), kurios paskirtis – įsiskverbti per betoną iki armatūros ir stabdyti koroziją. Remontuojamos televizijos bokšto dalys taip pat buvo padengtos apsaugine danga, kuri padidina betono eksploatacinį laiką ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tai buvo hidrofobizuojantis impregnantas, kuris per poras, įtrūkimus, oro burbuliukus neleidžia į betoninį paviršių skverbtis drėgmei ir vandeniui, taip betoninius paviršius apsaugodamas nuo užšalimų ir atšilimų ciklo.

„Džiaugiamės, kad visus darbus atlikome laiku: jie prasidėjo 2017-ųjų birželio viduryje ir buvo baigti lapkričio pabaigoje. Sėkmingai pavyko prailginti bokšto gelžbetoninio stiebo ir taurės eksploatacijos laiką, – pasakojo M. Švykas. – Taip pat turėjome užtikrinti, kad remonto darbų metu naudodami apsaugines dangas ir mišinius nepakeisime Vilniaus televizijos bokšto stiebo ir taurės išvaizdos, nes bokštas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra istorinę atmintį, susijusią su Sausio 13-tąja, saugantis objektas. Turėjome ne tik išsaugoti tokią pat spalvą, bet ir tas vietas, kurios per lemtingąją Sausio 13-osios naktį buvo pažeistos kulkų. Šias autentiškas vietas turėjome taip pat palikti nepakeistas – kaip istorinės atminties elementus.“

Prireikė specialios įrangos ir papildomų saugos priemonių darbuotojams

Kadangi televizijos bokštas yra įspūdingai aukštas, o darbus atlikti reikėjo iš išorės, svarbu buvo užtikrinti saugias ir patogias darbo sąlygas specialistams. Tam stiebo viršuje buvo suprojektuotas ir įrengtas „laikinas kelias“ iš specialių konsolių – bėgių, žiedu juosiančių statinį. Ant jų buvo užkelta elektrinė platforma. Taip rekonstrukcijos darbus atliekantys specialistai platforma galėjo judėti aplink bokštą 360 laipsnių spinduliu. Elektrine platforma darbuotojai taip pat galėjo judėti ir aukštyn bei žemyn stiebu.

Ši du elektrinius variklius turinti ir vertikaliai judanti platforma leido specialistams saugiai darbuotis dideliame aukštyje.

Vilniaus televizijos bokšto taurės rekonstrukcijai buvo parengtas atskiras projektas ir sumontuota kitokia platforma, kuri atkartojo statinio kontūrus, bei buvo sumontuoti du „lopšiai“, kurie galėjo judėti aplink bokšto taurę 360 laipsnių spinduliu. Minėtos platformos turėjo ribotą kėlimo galią – ne daugiau 360 kilogramų, tad teko riboti ir kylančių žmonių skaičių. Darbuotojų kelionė į bokšto viršų, į 168 metrų aukštį, ir žemyn trukdavo po septynias minutes. Dėl saugumo buvo pasitelkti ir papildomi lynai: sujungdami apraišus su inkaravimo įtaisu, jie užtikrino aukštyje besidarbuojančių žmonių saugumą.

Pašnekovas neslėpė, kad remontų darbų tempui įtakos turėjo ir oro sąlygos. Ypač svarbus veiksnys atliekant darbus dideliame aukštyje, yra vėjas.

„Jei vėjo greitis būdavo didesnis nei penki metrai per sekundę, negalėdavome kilti į bokštą ir naudotis turima įranga. Taip pat darbai stodavo, jei lydavo lietus, mat vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų yra darbuotojų saugumas. Esant blogoms oro sąlygoms turime atkreipti dėmesį į tai, kad naudojamuose įrenginiuose yra įtaisyti elektriniai stabdžiai, kurie, esant dideliam kritulių kiekiui, gali neužtikrinti pakankamai gero stabdymo“, – kalbėjo jis.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas darbuotojų saugumui, nes bet kokia klaida galėjo lemti nelaimę.

Ilgiausias automobilių tiltas – restauravo 25 tūkst. kv. m paviršių

Nors 1978 m. statytas ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas tarnauja jau 40 metų, pernai jis buvo kapitaliai remontuojamas pirmą kartą. Du Nemuno krantus Jurbarke jungiančio tilto ilgis – 495 metrai.

Tilto rekonstrukcijos darbų užsakovas buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjusi tiltų remonto ir statybos įmonė „Tilsta“ subrangovais pakvietė „Švykus“.

„Mums teko užduotis atlikti visos tilto perdangos ir atramų gelžbetoninių paviršių stiprinimą bei remontą. Bendras paviršių plotas siekė net 25 tūkst. kvadratinių metrų. Palyginkime, Vilniaus televizijos bokšto stiebo ir taurės plotas sudarė 6 tūkst. kvadratinių metrų“, – apie įspūdingas rekonstrukcijos apimtis kalbėjo pašnekovas.

Kadangi automobilių eismo intensyvumas auga, krovinių pervežimo srautai didėja, sunkėja ir vežami kroviniai, tiltui jau nebeužteko laikančios galios. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų – sustiprinti tiltą ir padidinti laikančiąją galią, atlikti kapitalinį remontą.

„Mūsų darbas buvo atlikti tilto laikančiųjų konstrukcijų, atramų gembių stiprinimo darbus, naudojant anglies pluoštą. Toks sprendinys praverčia, kai vykdant rekonstrukcijos darbus negalima padidinti skerspjūvių. Tokias atvejais prie gelžbetonio konstrukcijų specialiais epoksidiniais klijais klijuojamas anglies pluoštas, kurio tempimo jėga yra labai didelė. Anglies pluoštas gelžbetoninėms konstrukcijoms neleidžia temptis. Taip padidinama gelžbetoninių konstrukcijų laikančioji galia ir mažinamas jų įlinkis, perimant tempimo apkrovą“, – pasakojo M. Švykas, kalbėdamas apie panaudotus technologinius sprendinius, kurių prireikė vykdant tilto kapitalinį remontą.

Taip pat buvo sustiprintos tilto gembės, nuvalyti visi betoniniai paviršiai, korozijos pažeistos vietos – iki pat armatūros. Armatūra nuvalyta, padengta specialiu antikoroziniu mišiniu. Tam, kad betone neliktų įtrūkimų, visos konstrukcijos buvo padengtos specialiu cementiniu glaistu. Vėliau tilto konstrukcijos buvo padengtos specialiais elastingais dažais, kurie nepraleidžia vandens, anglies dvideginio ir pailgina betono konstrukcijų ilgaamžiškumą.

Trumpesni terminai – didesnės darbuotojų pajėgos

Darbai buvo sudėtingi ir dėl tilto specifikos, kai dalis statinio stovi vandenyje, o dalis – virš vandens. Bendrovė naudojo modulinius pastolius, kurių techninės galimybės leidžia prisitaikyti prie rekonstruojamo objekto specifikos, nes galima sumodeliuoti reikiamų proporcijų pastolių konstrukciją.

„Nuo Nemuno upės vandens paviršiaus iki tilto perdangos apačios aukštis, kuriame teko dirbti mūsų darbuotojams, svyravo nuo 8 iki 16 metrų“, – sakė M. Švykas.

Nors užsakovas – Lietuvos kelių direkcija, pageidavo, kad tilto rekonstrukcijos darbai būtų atlikti per dvejus metus, tačiau projektas buvo įgyvendintas greičiau – tilto rekonstrukcija užtruko vos septynis mėnesius, „Švykai“ dirbo dar trumpiau – šešis mėnesius.

Tiesa, tokia darbo sparta pareikalavo didesnių darbuotojų pajėgumų, mat ant pastolių nuolat dirbo daugiau nei 30 žmonių. 

Bendrovės „Švykai“ nuotr.