2025 m. gegužės 18 d. sekmadienis, 4:32:19
Reklama  |  facebook

Pirmasis Lietuvoje „Passivhaus“ ir A++ sertifikatų tandemas būsto projektui

2019-08-28 14:12
Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją – ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms – pastatas pasigamina pats ir yra bene vienintelis toks pastatas Lietuvoje. Visame pasaulyje elektros energija beveik ar visiškai apsirūpinančių pastatų nuolat daugėja ir jie laikomi ateities namais, padedančiais mažinti šiltnamio efektą.
nuotrauka
Žaliausiam Lietuvoje būsto projektui, buvo keliami du tikslai – lietuviškasis A++ ir vokiškasis „Passivhaus“ sertifikatai. Pirmasis gautas dar pernai, o šių metų gegužę gautas ir antrasis. CITUS nuotr.


Minimos įmonės
Citus, UAB
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija,
LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija),
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba,
Paroc, UAB
Bauroc, UAB
DANFOSS, UAB
Velux Lietuva, UAB
„Aeronamai“ unikalūs ir tuo, kad yra nekomercinis demonstracinis NT inovacijų projektas. Veikiančių tokių projektų Baltijos šalyse taip pat daugiau nėra. Ypatingoje vietoje – prie pat Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo iškilusiam žaliausiam Lietuvoje būsto projektui, buvo keliami du tikslai – lietuviškasis A++ ir vokiškasis „Passivhaus“ sertifikatai. Pirmasis gautas dar pernai, o šių metų gegužę „uždirbtas“ ir antrasis.

Be to, Pasyviųjų namų institutas CITUS projektą „Aeronamai“ pasirinko kaip parodomąjį pavyzdį. „Stabdyti klimato kaitą yra įmanoma tik ženkliai mažinant energijos suvartojimą. Statybų sektoriuje tai daroma statant pasyviuosius namus. Šiuose namuose gyventi yra ypač patogu ir sveika, o juos statyti galima bet kurioje klimato juostoje. Džiugu, kad „Aeronamai“ atveria duris besidomintiems ir prisideda prie darnios statybos vystymo žinomumo Lietuvoje“, –  išplatintame pranešime cituojama „Aeronamų“ svarbą ir privalumus išskirianti Pasyviųjų namų instituto atstovė Esther Gollwitzer.

Būdas mažinti energijos suvartojimą – inovacijos statybose

„Nusistovėjusios taisyklės nebegalioja, kai kalbame apie inovacijas. Čia reikia drąsių ir išskirtinių projektų. „Aeronamus“ kūrėme pirmiausia kaip iššūkį sau, mūsų įmonei – norėjome išsibandyti ir patikrinti tam tikrus sprendimus, kuriuos ketiname diegti savo būsimuose projektuose. „Aeronamuose“ šilumą ir vėsą tiekia geoterminio šildymo sistema, mikroklimatą reguliuoja vėsinančios grindys, automatizuotos žaliuzės, kiti unikalūs sprendiniai, o komfortą papildo protingų namų ir kitos išmaniosios sistemos, o elektra juos visus aprūpina 16 kW saulės jėgainė. Siekėme įrodyti, kad pasaulinės klasės ateities būstas gali iškilti ir Lietuvoje – itin efektyvus šilumine prasme ir visą elektros energiją pasigaminantis pats“, – cituojamas projekto sumanytojas, „Citus“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas.

Nuo 2018 m. teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas projektuoti ne žemesnės nei A+ energinės klasės pastatus, o nuo 2021-ųjų reikės dar labiau pasitempti: visoje Europos Sąjungoje (ES) bus privaloma kol kas aukščiausia A++ energijos taupymo kategorija.

„Kam to reikia, ir kodėl šis taupumo reikalavimas nuosekliai griežtinamas? Apie tai galima kalbėti bent jau dviem aspektais – pirkėjo ir gamtosaugos. Žmogus, įsigijęs šį namą, gali būti ramus dėl jo kokybės, mažų sąnaudų ir atitikimo itin aukštiems standartams. Be to, kiek didesnės pradinės investicijos ilgainiui atsiperka, kadangi šis sertifikatas užtikrina nedideles namo energijos sąnaudas ir ilgalaikę pastato vertę“, – privalumus vardija Mindaugas Vanagas.

„Passivhaus“ sertifikatas. Ką jis reiškia?

Pasyvus pastatas, tai pasaulyje pirmaujantis, energiją taupančios konstrukcijos standartas. Tokie namai neturi aktyvios šildymo sistemos. Šiam tikslui naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, apšvietimas, buitiniai prietaisai ir net paties žmogaus skleidžiama šiluma, taigi jis neteršia aplinkos.

Pasyvaus namo atitikimą nustatytiems aukštiems energijos taupumo reikalavimams tvirtina Vokietijoje esantis tarptautinis Pasyviųjų namų institutas, o jo išduodamas sertifikatas – „Passivhaus“ – aukščiausio lygio įvertinimas pasauliniu mastu.

„Vertinamos yra ir pastato statybai naudotos medžiagos, ir technologiniai sprendimai, o galiausiai, ir baigto namo sandarumas. Taigi, instituto specialistai vertina kiekvieną statybos etapą. Ir tą jie daro itin griežtai, o atitinkantys visus kriterijus pastatai pažymimi „Passivhaus“ sertifikatu, tad teigiamas „Aeronamų“ įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų įmonei, bet ir visai NT rinkai“, – apie proceso eigą pasakoja M. Vanagas.

Demonstracinis būsto projektas – didelis žingsnis į priekį

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis skaičiuoja, kad projektas „Aeronamai“ padidino pasyvių namų skaičių Lietuvoje ir džiaugiasi, kad su projektu galės susipažinti tiek architektai, rangovai ir kiti specialistai, tiek ir gyvenamųjų namų vystytojai bei gyventojai, kurie ir yra tikrieji užsakovai.

„Supažindinus žmones su pasyvių namų privalumais bei komfortišku gyvenimu juose per demonstracinius projektus, susidomėjimas šiais namais ir sertifikuotų pasyvių namų skaičius augs greičiau. Kiekvienas toks projektas yra labai didelis žingsnis siekiant skatinti pasyvių pastatų statybą Lietuvoje“, – kalba A. Vaičiulis.

Planuojama, kad netrukus projektas „Aeronamai“ taps atviras visuomenei, NT rinkos specialistams. Apsilankyti jo demonstracinėje erdvėje galės besidomintieji NT ateitimi, perspektyvomis ir inovacijomis.

„Šiais laikais, kai informacijos yra labai daug ir apie viską galima sužinoti, inovacijos vertę sukuria tada, kai jomis yra dalijamasi, jos pritaikomos, o ne tada, kai iš jų kuriami mitai“, – įsitikinęs „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.

Lietuva – visa galva aukščiau už kaimynus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius džiaugiasi, kad šiandieniniai Lietuvos pavyzdžiai lygiuojasi į aukščiausio lygio užsienio projektus.

„Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva žengia didelį žingsnį energijos taupymo link, užsibrėžė aukštus tikslus, o reglamentavimo srityje stipriai pasistūmėjo pirmyn per pastaruosius 10 metų, kuomet buvo įgyvendinamos Europos Sąjungos energinio efektyvumo direktyvos. Energijos taupymo srityje Lietuva yra pasiekus gana daug, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pranešime cituojamas M. Statulevičius.

Pavyzdžiui, Latvijoje nuo 2019 m. statomi gyvenamieji namai negali perkopti 60 kWh/kv. m per metus šildymui sunaudojamos energijos ribos, tuo tarpu „Aeronamams“ visiškai pakanka net keturis kartus mažiau – iki 15 kWh/kv. m.

„Darnaus vystymo principų taikymas projektavimo ir statybos procese yra ypač svarbus, bet kartu tai yra susiję ir su vartotojų galimybėmis investuoti. Šiandien norai sutampa su galimybėmis, todėl tokių būstų paklausa auga. Pirkėjas supranta vertę, teigiamai vertina tokių projektų likvidumą. Pastarasis, beje, yra labai svarbus rodiklis NT rinkoje“, – sako M. Statulevičius.

Anot jo, kol kas tokių nestandartinių projektų Lietuvoje nėra daug, bet reikia džiaugtis akivaizdžia augimo tendencija.

„Matyt, tai yra susiję ir su rinkos branda, ir su įmonių drąsa bei noru investuoti į išskirtinius projektus. Šiai dienai, dauguma tų projektų yra komerciniai, o „Aeronamai“ nubrėžė ateities gaires kitiems rinkos dalyviams“, – teigia specialistas.

Jau kalbama apie 2050-uosius

„Aeronamus“ žaliausiu būsto projektu prieš porą metų kartu su Aplinkos ministerija išrinkusios Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas Remigijus Simanavičius teigia, kad atsižvelgiant į technologijų raidą ir energijos kainos kilimą, akivaizdu, jog artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimaliausias sprendimas.

„Kodėl to reikia siekti ir atitinkamai veikti, šiandien supranta ir pati visuomenė: ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir dėl didesnio komforto, savarankiškumo bei švaresnės, sveikatai naudingesnės aplinkos. ES visų direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Didžioji dalis iškastinio kuro, kuris naudojamas šilumai gaminti, į Lietuvą yra importuojamas. Taigi, susimokame kitiems už kurą ir dar patys teršiame savo aplinką anglies dvideginiu“, – įsitikinęs R. Simanavičius.

Anot eksperto, jau nustatyta pareiga ES valstybėms strategijose numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai. Lietuvoje, net ir modernizavimo atveju, tai reikštų pastato A++ energinio efektyvumo klasę. Nuo tada pastatuose turėtų būti vartojama tik energija, gaunama iš pastatuose įrengtų atsinaujinančių energijos šaltinių. Taigi, namai taps nepriklausomi nuo iškastinio kuro.

Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Atsiranda ir bendra ES sistema, kurią rengia bei testuoja Europos Komisija. Ko gero, tik laiko klausimas kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole, kaip tai yra su energiniu efektyvumu.

Skaičiai ir faktai

Nuo kovo mėnesio, kai pradėta „Aeronamų“ eksploatacija, projekto 16 kW galios saulės jėgainė pagamino 6,1 MWh elektros energijos. Remiantis „Rocky Mountain Institute“ skaičiavimais tokio kiekio elektros energijos pakaktų televizoriui 1 754 dienoms arba beveik 47 kompiuteriams vieneriems metams.

„Aeronamuose“ naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai leido sumažinti kenksmingų dujų emisiją. Remiantis Tarptautinės energijos agentūros (International Energy Agency, IEA) naudojant įprastus energijos šaltinius, per šį laikotarpį į atmosferą būtų išmesta 2,04 kg sieros dioksido (SO2), 22,0 kg azoto oksido (NOX) ir net 20 357,2 kg anglies dioksido (CO2) daugiau. Tokį kiekį teršalų vidutinis, vidaus degimo varikliu varomas automobilis išmestų per 4,5 metų.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (US Environmental Protection Agency, EPA) skaičiuoja, kad 1 ha pušyno sugeria ir kompensuoja apie 1 900 kg anglies dioksido. Pagal šią formulę, „Aeronamų“ sprendiniai atitinka 1,74 hektaro (17 400 kv. m) ploto mišką.
  • 2011 m. pristatytas pirmasis A++ energinio efektyvumo klasės pastatas, turintis „Passivhaus“ sertifikatą, Lietuvoje – visuomeninės paskirties „Pilnų namų bendruomenės“ pastatas Alytaus rajone;
  • „Aeronamų“ statyba baigta 2018 m. pabaigoje ir tapo vienu pirmųjų pastatų Lietuvoje, kuris metinio ciklo metu pasigamina visą reikiamą elektros energiją. 2018 m. gruodį projektui suteiktas A++ energinio efektyvumo sertifikatas, o 2019 m. gegužės mėn. Pasyviųjų namų institutas sertifikatu patvirtino aukščiausią energinį efektyvumą projekte;
  • Kaimynai latviai ir estai atitinkamai turi 1 ir 2 „Passivhaus“ instituto sertifikuotus namus, lenkai – 10, tačiau nei vienas iš šių namų neprilygsta projekto „Aeronamai“ atsinaujinačios pirminės elektros poreikio rodikliui – 62 kWh/m2 per metus. Artimiausias konkurentas – centrinėje Lenkijoje esantis gyvenamasis namas – 83 kWh/m2, per metus, Latvijoje – 99 kWh/m2, o Estijoje perkopia 100 kWh/m2, tačiau „Aeronamai“ visą šią reikiamą elektros energiją pasigamina patys;
  • Skandinavijos šalyse kiek labiau išsiskiria Švedija bei Danija: čia yra daugiau nei po 10 pastatų, turinčių „Passivhaus“ sertifikatą, o kuo toliau į Vakarų Europą, tuo didesni skaičiai džiugina. Šios srities pirmūnėje, Vokietijoje yra registruoti net 457 tokie pastatai, tačiau Pasyviųjų namų instituto teigimu, realus skaičius gali būti kone trigubai didesnis, mat registracija duomenų bazėje nėra privaloma;
  • Prie „Aeronamų“ prisijungė daugybė partnerių: „Paroc“, „Bauroc“, „Solet Technics“, „Danfoss“, „Langų gama“, „Velux Lietuva“, „iHouse“, „SD 30“ ir kiti. 
Statybunaujienos.lt



Sprendimai

nuotrauka
2025-05-16 15:17
Išmanūs namai neapsiriboja tik interjeru – didelis dėmesys šiandien skiriamas ir kiemo erdvės puoselėjimui. Dėl greito gyvenimo tempo daugelis ieško automatinių sprendimų, padedančių sukurti žaliuojančią ir gyvybingą aplinką. Juk kieme daug maloniau gerti kavą negu nuolat rūpintis augalais. Nuo darž...
nuotrauka
2025-04-28 09:58
Nuosavoje sodyboje įrengta saulės elektrinė tampa vis populiaresniu sprendimu tarp Lietuvos gyventojų, ieškančių tvarių energijos šaltinių. Šis pasirinkimas ne tik atspindi aplinkosauginį sąmoningumą, bet ir strateginį mąstymą, užtikrinantį nepriklausomumą nuo centralizuotų energijos tinklų. Ypač ta...
nuotrauka
2025-04-22 07:51
Naujo lygmens inovacija statyboje bei interjero dizaino srityje – WAYNERR® kolageninės plokštės – sukurtos iš 100 proc. natūralaus kolageno. Ši medžiaga suteikia produktui unikalių akustikos, termoizoliacijos ir natūralaus kondicionavimo savybių, kurios teigiamai veikia gyvenamąją aplinką.
nuotrauka
2025-04-15 10:48
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, nevei...
nuotrauka
2025-04-09 07:10
VELUX nuotolinio valdymo langai – geriausias sprendimas, norint apsisaugoti nuo netikėtai užklupusios audros; jie ne tik turi geras šilumines savybes, bet ir lietaus jutiklį, kuris automatiškai uždaro langą. Tokiu būdu nereikės nerimauti, jei išvykote ir palikote stogo langą pravertą, – netikėtai pr...
nuotrauka
2025-04-03 09:59
Išorė yra kiekvieno namo vizitinė kortelė, užtikrinanti saugumą, šilumą ir estetiką. Tinkamai sumontuotos durys ne tik atlieka savo funkciją, bet ir padeda išsaugoti energinį efektyvumą daugelį metų. Profesionalus montavimas reikalauja aukštos kokybės montavimo putų, kurios optimaliai užpildo tarpus...
nuotrauka
2025-03-28 15:16
Automatiniai vartai tampa vis populiaresni tiek privačiuose namuose, tiek pramoninėse patalpose. Tai ne tik patogumo, bet ir saugumo garantas, leidžiantis užtikrinti sklandų įvažiavimą ir išvažiavimą be papildomų pastangų. Šiandien rinkoje galima rasti įvairių tipų automatinius vartus, todėl prieš į...
nuotrauka
2025-02-28 09:30
Vos nutirpus sniegui miestų erdvėse pradeda plušėti apželdintojai, ir patys pradedame galvoti, kaip atgaivinti namų aplinką. Įprastai ieškome tokių augalų, kurie kuo greičiau sužaliuotų, būtų lengvai prižiūrimi, džiugintų akį, tačiau kraštovaizdžio dizainerė Ingrida Vainauskienė atkreipia dėmesį, ka...
nuotrauka
2025-01-22 16:48
Naujieji metai įkvepia ne tik asmeniniams pasiekimams, bet ir pokyčiams namuose. Kaip rodo „Google“ paieškos rezultatų statistika, informacijos apie namų atnaujinimą ir remontą lietuviai aktyviausiai ieško būtent metų pradžioje.
nuotrauka
2025-01-08 08:34
Lietuvoje jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų, didžioji dalis jų – saulės elektrines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai. Kiekvieną mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungia apie 3 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, tačiau ne visi elektrines ant stogų ...
nuotrauka
2024-12-27 15:20
Šilumos siurbliai – viena iš pažangiausių ir efektyviausių šiuolaikinių šildymo technologijų, kurią dažniausiai renkasi naujos statybos namus įsirenginėjantys naujakuriai. Tačiau juos kaip ekologiškesnę ir patogesnę alternatyvą vis dažniau renkasi ir senos statybos pastatų savininkai.
nuotrauka
2024-12-06 09:44
Renovuodami senesnės statybos privačius būstus gyventojai susiduria su dvejopu iššūkiu: kaip juos paversti modernesniais ir drauge padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kad po remonto namai džiugintų ne tik savo estetika, bet ir mažesnėmis sąskaitomis už dujas?
nuotrauka
2024-11-29 11:26
Lietuvos verslininkai, planuojantys nekilnojamojo turto projektus, dažnai susiduria su iššūkiais jau pradiniuose etapuose. Netinkamai įvertintos sklypo galimybės, apribojimai, biurokratija ar aplinkos veiksniai gali lemti didžiulius finansinius nuostolius ir projekto vėlavimą.
nuotrauka
2024-11-29 11:08
Lauko žaliuzės tarnauja kaip dvejopos paskirties architektūrinis elementas. Pirmoji funkcija – estetinė. Gerai priderintos prie lauko fasado, jos tampa puikia namo ar pastato eksterjero dalimi. Antroji funkcija – praktinė. Lauko žaliuzės apsaugo patalpas nuo perkaitimo ir intensyvios saulės šviesos,...
nuotrauka
2024-11-26 14:03
Vilniaus būsto rinkoje terasiniai butai yra retenybė, sudaranti vos apie 2 proc. visos butų pasiūlos. Šiuo metu iš bendros 4 850 butų pasiūlos sostinėje yra tik apie 100 terasinių butų. Vidutinė terasinio buto kvadratinio metro kaina siekia apie 4 250 Eur – tai yra 25 proc. daugiau nei vidutinė kain...
nuotrauka
2024-11-25 10:17
Periodiškai iškyla atvejų, kai įvykdomos didelės apimties vagystės iš gyvenamųjų namų ir butų, o tai kelia klausimą – ar mūsų namai iš tiesų yra saugūs? Nors statistika rodo, kad vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, mažėja, bendras tokių nusikaltimų skaičius vis dar išlieka reikšm...
nuotrauka
2024-11-04 13:17
Individualių namų kvartaluose priedangų tinklas nėra toks tankus kaip daugiabučių namų rajonuose, todėl svarbu žinoti, kurios vietos namuose yra saugiausios – jau esančias patalpas galima pritaikyti taip, kad jose būtų galima pasislėpti ekstremalios situacijos metu. Vilniaus miesto savivaldybė kartu...
nuotrauka
2024-10-17 07:52
Atvėsus orams sandarinimo darbai, naudojant poliuretano putas, tampa sudėtingesniais. Sandarinami paviršiai yra vėsūs ar net šalti. Tai turi įtakos ne tik sandarinimo kokybei, bet yra labai svarbi ir paties PU putų balionėlio temperatūra, kuri turi būti mažiausiai +5 °C .
nuotrauka
2024-10-16 11:49
Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą op...
nuotrauka
2024-10-15 12:25
Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas p...

Statybunaujienos.lt » Sprendimai