Iki B energinio naudingumo klasės pritrūko nedaug

„Tai buvo tokios prastos būklės daugiaaukštis gyvenamasis namas, statytas dar 1965 m., kad net neįmanoma pasakyti, kokią energinio naudingumo klasę jis atitiko – tokių žemų klasių net nebūna, – prisimena situaciją renovacijos darbus vykdžiusios UAB „Lankstinys“ direktorius Arūnas Kaulius. – Prikėlėme namą-vaiduoklį, o iki B energinio naudingumo klasės pritrūko labai nedaug. Tai lėmė ribotas renovacijos biudžetas – maža investicinio projekto (IP) kaina.“

Nestandartinės formos devynių aukštų namas Taikos prospekte buvo pradėtas renovuoti nuo apverktinos būklės stogo, fasado, pamatų ir kanalizacijos stovų keitimo. Statybininkai užlydė stogo dangos pūsles, apšiltino dviem sluoksniais polistireniniu putplasčiu ir mineraline vata, suformavo nuolydžius, paaukštino ir apskardino parapetus, įrengė apsauginę tvorelę. Taip pat buvo paaukštintos ir apskardintos kaminų šachtos, įrengti stogeliai. A. Kauliaus pastebėjimu, stogas buvo praktiškai įrengtas iš naujo.

Trejopa fasado apdaila buvo imli laiko ir rankų darbo

Nestandartinio namo fasadas kėlė nemenkų iššūkių dėl trejopos apdailos. Trečdalis namo – 860 kv. m – buvo dengiamas vėdinamu keraminių plytelių fasadu, kuris buvo įrengtas ant raudonų plytų mūro, sutvarkius įskilusias sienas, įrengtus nerūdijančio plieno karkasą ir apšiltinus konstrukciją mineraline vata. Vėdinamas fasadas yra brangesnis, tad taupant pinigus buvo nutarta dalį fasado – 1850 kv. m – nutinkuoti. Ši dalis buvo apšiltinta 25 cm „Neoporu“.

Trečioji fasado dalis – 835 kv. m – buvo sumontuota iš stiklo.

„Stiklinio fasado suformavimas buvo vienas iš sudėtingiausių darbų, – pasakoja generalinio rangovo, įmonės „Lankstinys“ vadovas. – Stiklinis fasadas buvo montuojamas ant balkono plokščių. Kadangi jos buvo paveiktos korozijos, teko ardyti ir betonuoti iš naujo, kad jos išlaikytų balkoninius langus. Teko ieškoti sprendimų, kaip techniškai efektyviai sujungti vėdinamą fasadą su stiklo fasadu.“

Devynaukščio namo stiklinis fasadas buvo ne vientisas, o „laužytas“ 135 laipsnių kampais, tad statybininkams teko jungti sudėtingas vidinių ir išorinių kampų detales, o tarp stiklų įrengti tinkuojamo fasado intarpus.

Įmonės vadovo žodžiais, tai buvo didelis iššūkis, pareikalavęs daug laiko ir rankų darbo, tačiau jų dar laukė išbandymas cokoliniame aukšte.

„Smarvės kaina“ – apie 15 tūkst. eurų

Daugiaaukštis, be visų įvardintų problemų, turėjo dar vieną bėdą – žemutiniuose aukštuose nuolat tvyrojo smarvė. Iš pradžių manyta, kad įtrūko šildymo sistemos vamzdžiai, tačiau sulaukus šildymo sezono pabaigos ir atkasus pamatus, išardžius pirmojo aukšto grindis statybininkai pamatė užlūžusį kanalizacijos vamzdį, todėl dalis nuotekų skverbėsi į gruntą, jį teršė ir skleidė smarvę. Ši situacija sudarė sąlygas įsiveisti pelėsiui. Reikėjo išardyti ir iš naujo įrengti apie 40 proc. pirmojo aukšto grindų. Šie darbai nebuvo numatyti nei investiciniame projekte, nei techniniame darbo projekte (TDP).

Atkasus pamatus, paaiškėjo, kad problemų kėlė ne šildymo sistemos vamzdis, o kanalizacija.

„Tai buvo papildomi darbai, kurių niekas negalėjo numatyti, todėl teko prisidėti savo įmonės pinigais – apie 15 tūkst. eurų. Renovacijos sąmatoje papildomų lėšų nenumatytiems darbams nėra, o palikti gyventojus su išardytomis grindimis nežinia kokiam laikui, iki bus išspręsta dėl papildomo finansavimo, man tiesiog neleido žmogiškumas“, – komplikuotą situaciją apibendrina A. Kaulius.

Papildomų darbų finansavimą sieja su IP ir rangos darbų kaina

Renovacija itin dažnai pateikia netikėtų problemų, apie kurias net negalima buvo įtarti. A. Kauliaus vadovaujama įmonė ne tik minimame daugiabutyje susidūrė su nenumatytais darbais. Kaip vieną iš paradoksaliausių atvejų jis mini pastato, kuriame įsikūręs VMI Klaipėdos padalinys, stogo renovaciją. Pradėjus atnaujinimo darbus, išlindo projekto netikslumai, kurių didžiausias buvo du vienas po kitu esantys šlaitiniai stogai. Jau vykdant darbus, teko skelbti papildomų darbų pirkimą.

Nuotraukoje – dar 1965 m. statytas daugiaaukštis gyvenamasis namas buvo tokios prastos būklės, kad net neįmanoma buvo pasakyti, kokią energinio naudingumo klasę jis atitiko – tokių žemų klasių net nebūna. 

Kad tokių nenumatytų papildomų darbų daugiabučių atnaujinimo metu tikrai gali atsirasti, pripažįsta ir Būsto energijos taupymo agentūra.

„Agentūra, vertindama susitarimus dėl papildomų darbų, pritaria jiems, jeigu papildomi darbai yra motyvuoti ir jų kaina neviršija gyventojų patvirtinto investicijų projekto biudžeto, – sako Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. – Tai yra, papildomiems darbams galima skirti tokią sumą, kokia liko, iš IP numatytos sumos atėmus nupirktų rangos darbų kainą.“

Dažniausiai, pasak V. Serbentos, rangos darbai nuperkami pigiau, nei numatyta IP, todėl atsiradus papildomų darbų poreikiui, renovacija nesustoja. Jei papildomų darbų kaina viršija IP numatytą biudžetą, gyventojai turėtų balsuoti papildomai ir pritarti pakeitimams.

Pasak renovacijos darbus vykdžiusios įmonės vadovo A. Kauliaus, Taikos pr. 3 namo atveju, iš IP numatytos sumos atėmus nupirktų rangos darbų kainą, ne tik neliko nieko, priešingai, teko galvoti, kaip taupyti, neprarandant kokybės. Kita vertus, praktika rodo, kad perkant papildomus darbus neretai procesai užtrunka apie 1–2 metus.

Projektas įgyvendintas dviem mėnesiais anksčiau

Užsakovo, rangovo ir projektuotojų pastangomis, „Lankstinio“ vadovo A. Kauliaus nuomone, daugiaaukštis renovuotas idealiai. Be stogo, fasado ir pamatų renovacijos visame name pakeisti kanalizacijos, taip pat ir lietaus, vandentiekio tinklai, radiatoriai, atnaujintas šilumos punktas. Kadangi rekuperacijai pritrūko lėšų, buvo atnaujinta senoji vėdinimo sistema: išvalytos ventiliacinės angos ir sudėtos grotelės.

Padidinus lifto šachtą, buvo įrengtas didesnis liftas, prie įėjimo į namą – pandusas, įrengtos telefonspynės.