Visa 40 tūkst. kv. m biokuro sandėliavimo aikštelės danga įrengta naudojant polipropileno fibrą. Tik krovos zonoje, kur dangą veikia didelės apkrovos, betonas buvo armuojamas ir fibra, ir armatūros tinklu. Sandėliavimo aikštelės grindų dangai įrengti buvo parinkta „Durus EasyFinish“ ir „Crackstop“ fibra. „Durus EasyFinish“ fibra yra produktas, kuris ne tik atitinka stiprumo bei įsitvirtinimo betone reikalavimus, bet ir, lyginant su analogiškais produktais, yra geriausiai betoną armuojanti polipropileno fibra rinkoje. O polipropileno mikrofibra „Crackstop“ sumažina betono trūkinėjimo galimybę pradinio stingimo metu ir prailgina betono paviršiaus tarnavimo laiką. Tai patvirtinta VILNIUS TECH laboratorijoje atliktu bandymu.

„Didesnis iššūkis buvo rasti sprendimą, kaip betoninę dangą apsaugoti nuo neigiamo temperatūrų skirtumo poveikio, – pasakoja Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“, kuri tiekė polipropileno fibrą, vadovas. – Sandėliuojamas biokuras įkaista, įkaitindamas ir betono plokštę, o šaltuoju metų laiku ji atšąla. Kad dėl temperatūrų skirtumų plėsdamasis ir traukdamasis betonas netrūkinėtų, dangą padalinome į atskirus 8x8 m blokus ir palikome erdvės betonui plėstis ir trauktis. Ne mažesnis iššūkis buvo ir tinkamai suarmuoti betono plokštes. Mums pavyko – projektas jau įgyvendintas, aikštelė sėkmingai naudojama.“

400 t armatūros tinklo pakeitė 40 t polipropileno fibros

Sandėliavimo aikštelės pirminiame projekte buvo numatytas betono armavimas armatūros tinklu. Tačiau pateikus skaičiavimus, „PP Baltic“ užsakovus įtikino, kad siūlomas sprendinys armatūros tinklą keisti polipropileno fibra yra geresnis, nes ne tik paprasčiau jį įrengti, bet jis yra ir pigesnis, ir „žalesnis“.

Sandėliavimo aikštelės grindų dangai įrengti buvo parinkta „Durus EasyFinish“ ir „Crackstop“ fibra.

Sekant „žaliąja banga“, stengiamasi naudoti produktus, kurie mažiau teršia aplinką, kurie visame produkto gyvavimo cikle į aplinką išmeta mažiau CO₂. Vilniaus KJ sandėliavimo aikštelės projekte daugiau nei 400 t armatūros tinklo pakeista polipropileno fibra. Toks pokytis, kai 400 t armatūros tinklo pakeista apie 40 t fibros, akivaizdžiai liudija itin didelį CO₂ sutaupymą.

„Imkim transportavimą – fibrai iš gamyklos į objektą atgabenti reikėjo net 10 kartų mažiau transporto, lyginant su armavimo tinklu. Tai ir sutaupytas darbo laikas: armatūros tinklą reikia kloti, tvirtinti, rišti, o armuojant su fibra, atvežamas paruoštas betonas, jis pilamas, apdorojamas ir paliekamas stingti. Pavasarį, kai buvo įgyvendinamas projektas, plieno kaina siekė 1,3–1,5 tūkst. eurų už toną. Tad, įvertinus medžiagos ir darbo laiko sąnaudas, įrengiant 40 tūkst. kv. m ploto aikštelę, sąmata būtų buvusi įspūdinga. Armuojant aikštelės dangą polipropileno fibra, betono armavimo sąnaudos sumažėjo 3–4 kartus“, – dalijasi skaičiais A.Karpauskas ir akcentuoja, kad tai buvo visapusiškai naudingas ir efektyvus sprendinys tiek užsakovams, tiek dangą įrengusiems rangovams – įmonei „Grinduva“. Su pastarąja „PP Baltic“ bendradarbiauja ilgą laiką, tad ši įmonė gerai praktiškai žino, kaip dirbti, kai armavimo tinklas pakeičiamas polipropileno fibra.

Užsakovui pateikia tikslius CO₂ sutaupymus

Užsakovams – UAB „Vilniaus kogeracinė jėgainei“ – metų pradžioje buvo suteiktas 3 metų sertifikatas, patvirtinantis jėgainės poveikio aplinkai mažinimą, veiklos kokybės gerinimą, atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus. Sertifikatas patvirtina ir aukščiausiojo lygmens vadovų stiprų įsipareigojimą integruoti aplinkosaugos valdymą į verslo procesus, ir pareigą nustatyti visas aplinkosaugos valdymo grėsmes per visą atliekų deginimo jėgainės tarnavimo ciklą. Tad užsakovų ir „PP Baltic“ tikslai sutapo: įmonė „Vilniaus kogeracinė jėgainė“ biokuro sandėliavimo aikštelę, pasirinkusi polipropileno fibrą, įsirengė 3–4 kartus mažesnėmis sąnaudomis ir patvirtino minimalų jėgainės poveikį aplinkai – tai ir patvirtinta minėtame sertifikate.

Dalį darbų konstruktoriai gali perduoti ir gauti efektyviausius sprendinius

Lietuvoje „žaliasis“ kursas dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir neretai yra suvokiamas kaip madinga tendencija, o ne ekonomiškai naudingas ir aplinkai draugiškas sprendimas. Daugelis statybos, statybinių medžiagų tendencijų atėjo iš Skandinavijos. A.Karpauskas viliasi, kad Lietuvoje vis plačiau bus taikoma ir polipropileno fibra – kaip „žalesnis“, ekonomiškesnis sprendinys. Tam yra nemažai prielaidų.

Krovos zonoje, kur dangą veikia didelės apkrovos, betonas buvo armuojamas ir fibra, ir armatūros tinklu. 

Polipropileno fibros gamintojai nuolat tobulina jos savybes ir taip sudaro galimybes kuo plačiau naudoti fibrą. Pvz., Vilniaus KJ naudota „Durus EasyFinish“ fibra yra naujas produktas, geriausiai betoną armuojanti fibra rinkoje pagal techninius parametrus. Abejojantiems betono armavimu naudojant polipropileno fibrą, A.Karpauskas siūlo pasinaudoti on line skaičiavimo programa www.ppcd.dk grindims, pamatams.

Nuotraukoje –

Įmonė „PP Baltic“, bendradarbiaudama su tarptautinėmis inžinerinėmis kompanijomis, gali suteikti būtiną informaciją, pasiūlyti efektyviausius, Eurokodų reikalavimus atitinkančius sprendinius, kurie padėtų pasiekti „žaliąją“ statybos kryptį, rasti kelių, kaip kuo daugiau plieno pakeisti fibra, kaip apskaičiuoti ir kuo suprantamiau pateikti rezultatus konstruktoriams. Visi skaičiavimai būna apdrausti.

„Tokių skaičiavimų pranašumas – pagalba konstruktoriams, inžinieriams, nes gali perduoti dalį darbų mums, o jiems tai nieko nekainuos papildomai. Tuos sprendinius jie gali patys pasitikrinti ir įsitikinti, kad jie teisingi, atitinka reikalavimus, – vertes įvardina „PP Baltic“ vadovas. – Stiprioji mūsų paslaugos pusė – suteikiamas visas techninis palaikymas, mūsų specialistai dalyvauja ir objektuose surengtuose pasitarimuose, kur argumentuoja savo sprendinius iš techninės pusės. Kiekvienai projekto detalei galima pateikti atskirus skaičiavimus, įrodyti, kad tuo sprendiniu verta pasitikėti.“

Ką verta žinoti užsakovams ir investuotojams

Statybos pramonės rinka išgyvena įtampą, kurią, vos pasibaigus pandemijai, lėmė karas Ukrainoje. Tai ne tik sutrikdė tiekimą, bet ir itin išaugino kainas – ypač plieno. Dėl energetinės krizės pradėta atsisukti į tokį taršų kurą, kaip anglis ir mazutas, kurie „žaliąjį“ kursą kol kas stumia į užribį.

Polipropileno fibra šiuo atveju yra išskirtinėje pozicijoje: nepriklausoma nuo geopolitinės įtampos – gaminama Belgijoje, sudaro sąlygas „žalesniems“ sprendiniams, ekonomiškai naudingesnis sprendimas negu jos alternatyva – plieninis armavimo tinklas.

Beje, fibra visada buvo pigesnis pasirinkimas už plieną.

„Projektuotojai pateikia taupius elektros sprendinius, projektuoja baltuosius stogus, kurie mažina vėsinimo sąnaudas, bet per mažai gilinasi į ekonomiškas, „žalias“ alternatyvas pačiose konstrukcijose. Tokiomis alternatyvomis turėtų būti suinteresuoti ir užsakovai, investuotojai, nes tai lemia ne tik pažangą, bet ir mažesnę statybos sąmatą“, – pastebi „PP Baltic“ vadovas A.Karpauskas. 

PP BALTIC nuotr.