Privalomi dokumentai

Vykdant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, juos privaloma drausti statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Šio draudimo objektas – rangovo vykdomi statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai. Taip pat – rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.

Vykdant statybos darbus pagal pasirašytas rangos sutartis, draudimas apima ir rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus bei jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už žalą tretiesiems asmenims.

Statybos inspekcija primena, kad veiklos vykdymas be draudimo sutarties, kai ji privaloma, laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Statybos inspekcijos

asociatyvi

iliustracija

Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.

Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą apsaugo nekilnojamojo turto (NT) pirkėjus nuo vėliau išaiškėjusių žalų, net jei vystytojas jau būna bankrutavęs. Deja, atvejai, kai nesąžiningi vystytojai šiuos dokumentus klastoja, dažnėja.

Statybų inspekcijai susisiekus su draudimo sutartyje nurodytu draudiku – BTA draudimu – pasitvirtino faktai, jog į IS „Infostatyba“ įkeltos dokumentų kopijos neatitinka originalių BTA disponuojamų dokumentų turinio.

Apsaugo ir NT vystytoją, ir pirkėją

Rangovo nemokumo ar bankroto atveju Garantinis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui ar užsakovui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.

Robertas Švarcas.

„Compensa Vienna

Insurance Group“

nuotr.

„Naudos gavėjas – šiuo atveju būsto pirkėjas – gali kreiptis į draudimą su pretenzija, kad rangovas, tos draudimo įmonės klientas, netaiso atsiradusių defektų garantiniu laikotarpiu arba yra bankrutavęs. Mes, atsižvelgę į pretenzijos pagrįstumą ir reikalavimą, atliekame tyrimą. Jei pretenzija pagrįsta – išmokame išmoką. Jei draudėjas yra gyvas ir nėra bankrutavęs, draudimo įmonė regreso būdu siekia iš jo susigrąžinti išmoką būsto pirkėjui“, – Garantinio dokumento teikiamą naudą paaiškina Robertas Švarcas, draudimo bendrovėms BTA ir „Compensa“ sukčiavimo prevencijos paslaugas teikiančios „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų tyrimų skyriaus vadovas.

„Jeigu statytojas arba rangovas bankrutuoja ir nėra garantinio laidavimo prievolių dokumento, dėl galimai netinkamai atliktų statybos darbų atsiradusią žalą teks atlyginti pačiam būsto savininkui“, – priduria pranešime pacituotas Saulius Puidokas, Statybos inspekcijos patarėjas korupcijos prevencijos klausimais.

„Laidavimo draudimas, prie kurio priskiriamas ir garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo raštas, yra sudėtinga draudimo rūšis. Tokias sutartis sudaryti gali tik išmanantys pardavėjai, brokeriai ar agentai. Internetu jų sudaryti neįmanoma dėl didelės klaidų tikimybės – neretai klientai tiesiog nežino konkrečių sąlygų, kurios privalo būti įrašytos laidavimo polise“, – sako pranešime cituojamas R. Švarcas.

Tad galimybių sudaryti šias sutartis internetu nėra. Jos surašomos tik su draudimo bendrovės atstovų pagalba, o skaitmenizuotos dokumentų kopijos keliamos į IS „Infostatybą“.

Gresia rimti nemalonumai

Už dokumentų klastojimą įmonei ir konkretiems dokumentą klastojusiems asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodeksas numato, kad asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), kurie pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

„Nepaisant to, kad panašių atvejų esame fiksavę ne vieną, deja, vis daugiau statytojų ima gudrauti ir bando sutaupyti, į IS „Infostatyba“ kelia suklastotus dokumentus. Svarbu paminėti, kad tokios apgavystės gali turėti itin skaudžių pasekmių. Įvykus nelaimei dėl tokių statytojų veiksmų kylančią žalą gali tekti atlyginti patiems būsto savininkams“, – teigia S. Puidokas.

Siekiant užtikrinti darnius statybos procesus ir užkardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus, įvairių su statybomis susijusių dokumentų teisėtumą, Statybos inspekcija dokumentų teisėtumą tikrina nuolat. Nustačius bet kokias galimas neteisėtas veikas, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms.