„XV–XX a. prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės vėliau buvo paverstos kalėjimo kiemu, o vėliau – statybos ir sandėliavimo aikštele. Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o didžioji teritorijos dalis padengta asfalto danga, nes buvo naudojama laikyti statybinę techniką ir medžiagas. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Išskirtinė ir Šv. Stepono bažnyčia – ji viena iš trijų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių“, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Vykdant skvero rekonstrukciją, planuojama visiškai atnaujinti erdvę išlaikant jai išskirtinumą suteikiančius čia veikusios bendrovės „Gatvių statyba“ objektus: teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu, kuris taptų šio skvero žymeniu ir kviestų aplankyti šią vietą. Bet ir jis pats galėtų tapti įrankių apžvelgti mieste – projektą rengianti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektų komanda turi idėją kaminą paversti periskopu, kurio „akis“ leistų pasižvalgyti po miestą. Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjus atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą planuojama išvalyti bei paversti renginių ar poilsio erdve. Svarstoma, kaip dalijasi savivaldybė, net amfiteatro įrengimo idėja.

Šiuo metu būsimasis skveras yra ne tik beveik visas išasfaltuotas, bet ir apstatytas garažais. Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Naudojantis šio pastato elementais, čia planuojama sukurti centrinį paviljoną. Patalpose būtų įrengtas viešasis tualetas, pritaikytas ir žmonėms su negalia. Likusias patalpas planuojama nuomoti – jos tiktų ir kavinei, ir nedidelei bendruomeninei erdvei.

Skvere esantys asfaltas bus išardytas, o vietoj jo bus pasėta didelė pieva, juosiama pėsčiųjų takų. Išardant asfalto dangą ir aptvarkant esamą reljefą bei želdinius, norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.

Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat bus išsaugoti rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi – tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, ir vertybė. Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti: nudažyti ir panaudoti teritorijai apšviesti. Renginių pievoje metu ją bus galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir panašiems objektams įrengti.

Atgimstant Stoties rajonui, planuojamas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Kaip praneša savivaldybė, projekto metu bus atnaujinama ir šalia skvero besidriekianti Šv. Stepono gatvė – ją suplanuota pritaikyti dviratininkams ir pėstiesiems. Rekonstruota gatvė taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Pietinė gatvės bus vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su raudono asfalto dviračių taku, atskirtu iškeltomis salelėmis. Šaligatviai, kurie bus įrengiami abiejose gatvės pusėse, bus platesni prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos bei apšvietimas.

Šiaurinė gatvė dalis taps dviračių gatve: dviejų krypčių raudono asfalto dviračių juostas skirs trinkelių juosta. Automobilių eismas vyks bendrai su dviračiais. Tikimasi, jog praplatėjus šaligatviams ir padidėjus pėsčiųjų srautui pagerės komercinių patalpų pirmuose aukštuose situacija, atsiras daugiau kavinių ir parduotuvių.