Prieš statant naują – įvertinkime esamą: „Re:Living“ požiūris į renovaciją

Pirmiausia renovuoti, tada išplėsti ir tik tuomet statyti naują
„Re:Living“ siūlo aiškią veiksmų seką: renovuoti → išplėsti → statyti naują. Pirmiausia verta atnaujinti esamus pastatus, grąžinti į naudojimą tuščius būstus arba pritaikyti statinius kitai paskirčiai. Jei to nepakanka, papildomo ploto galima ieškoti įrengiant palėpes, pristatant priestatus ar papildomus aukštus, jeigu tai leidžia pastato konstrukcijos.
.png)
Nauja statyba išlieka reikalinga, tačiau sprendimas ją rinktis turėtų būti priimamas įvertinus esamo pastato galimybes. Toks požiūris padeda išsaugoti tinkamas konstrukcijas ir infrastruktūrą, mažinti naujų medžiagų poreikį bei geriau panaudoti jau užstatytas teritorijas. Jis nereiškia, kad būtina išsaugoti kiekvieną pastatą – svarbu įvertinti jo būklę, pritaikymo galimybes ir ilgalaikę naudą.
Esamuose pastatuose slypi neišnaudotas būsto rezervas
Apie 80 % pastatų, kurie Europoje bus naudojami 2050 m., jau pastatyti. VELUX vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks pabrėžia, kad tai atveria didžiules galimybes geriau panaudoti esamą pastatų fondą: „Tame yra didžiulis potencialas.“
Geriau panaudojant
esamus Europos pastatus –
juos renovuojant,
keičiant paskirtį ar išplečiant –
teoriškai būtų galima sukurti
nuo 50 iki 107 mln.
papildomų būstų.
Tačiau esamas būstas ne visada užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Žaliosios knygos duomenimis, daugiau nei 40 mln. europiečių negali tinkamai šildyti savo namų, o maždaug 1 iš 3 gyvena būste, kuriame susiduria su bent vienu nesveiko patalpų klimato veiksniu – drėgme, pelėsiu, triukšmu, šalčiu ar nepakankama dienos šviesa. Šios problemos rodo, kad vien didinti būstų skaičių nepakanka: svarbu gerinti ir jų kokybę.
Tyrime modeliuojama, kad geriau panaudojant esamus Europos pastatus – juos renovuojant, keičiant paskirtį ar išplečiant – teoriškai būtų galima sukurti nuo 50 iki 107 mln. papildomų būstų. Tai nėra garantuotas rezultatas: galimybės priklauso nuo konkrečių pastatų būklės, teisinių reikalavimų ir finansavimo. Vis dėlto šis potencialas rodo, kad dalies būsto poreikio sprendimo slypi ne vien naujose statybvietėse, bet ir jau pastatytoje aplinkoje.
Renovacija turi pagerinti ir gyvenimo kokybę
Pastato atnaujinimo sėkmę nepakanka vertinti pagal energinį naudingumą ar sumažėjusias šildymo sąskaitas. Svarbu, kad namai būtų šviesūs, gerai vėdinami, komfortiški ir pritaikyti gyventojų poreikiams. Dienos šviesa, oro kokybė, šiluminis komfortas ir funkcionalus erdvių išplanavimas turi būti numatyti nuo pat projektavimo pradžios.
Šią kryptį VELUX kartu su architektūros ir inžinerijos partneriais išbandė projekte „Living Places“ Kopenhagoje. Septyniuose prototipuose – penkiuose atviruose paviljonuose ir dviejuose gyvenamuosiuose pastatuose – buvo vertinama, kaip architektūriniai, konstrukciniai ir medžiagų pasirinkimai gali padėti suderinti mažesnį poveikį aplinkai su aukšta gyvenimo kokybe. Projekto anglies pėdsakas siekė 3,85 kg CO₂e/m² per metus – maždaug tris kartus mažiau nei tuo metu Danijoje naujiems pastatams taikyta 12 kg CO₂/m² per metus riba. Kartu pasiekta aukščiausia patalpų klimato klasė.
Projektas „Re:Living“ šias idėjas perkelia į esamų pastatų renovaciją. Pavyzdžiui, pertvarkant nenaudojamą palėpę svarbu ne tik sukurti papildomo ploto, bet ir užtikrinti, kad jis būtų šviesus bei patogus gyventi. Tinkamai suprojektuoti VELUX stogo langai gali padėti įleisti natūralios dienos šviesos ir paversti anksčiau tamsią palėpę patrauklia gyvenamąja erdve. Tačiau langai – tik viena bendro sprendimo dalis: būtina įvertinti ir pastato šilumines savybes, vėdinimą bei apsaugą nuo perkaitimo.
Vertinti visą pastato gyvavimo ciklą
Pastatų poveikį aplinkai lemia ne tik eksploatacijos metu suvartojama energija, bet ir medžiagų išgavimas bei gamyba, statybos darbai, remontas ir atliekų tvarkymas. Todėl renovuojant svarbu įvertinti, kurias konstrukcijas galima išsaugoti, ką panaudoti pakartotinai ir kiek naujų medžiagų iš tiesų reikia. Ne visada geriausias sprendimas yra tas, kurio pradinė kaina mažiausia – svarbu vertinti visą pastato naudojimo laikotarpį.
.png)
Žaliosios knygos modeliavimas rodo, kad geriau panaudojant esamus Europos pastatus per 50 metų būtų galima išvengti 3,9–19,1 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento emisijų ir sutaupyti 5,8–13 mlrd. tonų statybinių medžiagų. Tai teorinis potencialas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo realiai priimamų sprendimų masto ir kokybės. Vis dėlto šie skaičiavimai pabrėžia, kad esamų pastatų renovacija gali būti reikšminga priemonė mažinant statybos sektoriaus poveikį aplinkai.
Kad idėjos virstų praktika, reikia bendro architektų, inžinierių, vystytojų, rangovų, pastatų savininkų ir viešojo sektoriaus darbo. „Teorinis tyrimas rodo, kad viskas įmanoma“, – sako Dmitrijs Astašonoks, pabrėždamas būtinybę teorinius skaičiavimus išbandyti realiuose pastatuose.
Sprendimai turi būti vertinami ne tik pagal pradinę kainą, bet ir pagal ilgalaikę naudą žmonėms bei aplinkai.
Nuo tyrimo – prie realių projektų
Bendrovė cituoja savo įkūrėjo Villum Kann Rasmussen principą: „Vienas eksperimentas vertas tūkstančio ekspertų nuomonių“. Todėl „Re:Living“ siekia, kad siūlomi principai būtų išbandyti ir praktikoje – tinkamame pastate, kuriame būtų galima įvertinti renovacijos, pritaikymo ir plėtros rezultatus. Šios temos aktualios ir Baltijos šalyse: Palangoje jau vyko idėjų dirbtuvės, kuriose aptartas istorinio, kultūros paveldui priskirto pastato pritaikymas ateities poreikiams.
Tema aktuali ir profesinėje aplinkoje Latvijoje: architektės Brigitos Bulos iniciatyva „Statyk – nestatyk“ skatina peržiūrėti įprastą statybos procesą ir pirmiausia įvertinti jau turimų medžiagų, konstrukcijų bei infrastruktūros panaudojimo galimybes. Iniciatyvą remia ir VELUX.Tokie pavyzdžiai gali padėti įvertinti, kaip bendrieji principai veikia konkrečiomis sąlygomis.
„Re:Living“ – daugiau vertės iš to, ką jau turime
„Re:Living“ nesiūlo atsisakyti naujos statybos ar bet kokia kaina išsaugoti kiekvieną seną pastatą. Projektas kviečia keisti sprendimų priėmimo seką: pirmiausia įvertinti esamo pastato galimybes, tada svarstyti jo plėtrą ir tik po to spręsti, ar būtina statyti naują.
Toks požiūris leidžia geriau panaudoti būsto fondą, mažinti naujų medžiagų poreikį ir kurti sveikesnes, funkcionalesnes gyvenamąsias erdves. Renovacija tampa ne vien pastato atnaujinimu, o galimybe išsaugoti tai, kas vertinga, ir sukurti daugiau naudos žmonėms bei aplinkai.






































































| www.julija.eu