Vietoje trijų esamų projektavimo etapų liks du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, taip bus išvengta besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.

Bendra pakete esančių įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. Architektūros įstatymo – 2024 m. gegužės 1 d. Su SLD susiję pasikeitimai įsigalios 2024 m. lapkričio 1 d.

„Priimtas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų paketas pagerins statybos kokybę ir paspartins procesą. Pusmečiu sutrumpės statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminas, 20-30 tūkst. per metus sumažės išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Bus taupomos biudžeto lėšos, mažės valstybės dalyvavimas ir didės ekspertų įsitraukimas, jie dalinsis atsakomybe su institucijomis“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Priimti pokyčiai apima 2-3 mėn. trumpėjantį projektavimo procesą, 1-2 mėn. trumpės projekto ekspertizių terminai, nes jos bus atliekamos vieną kartą – ekspertuojant techninį darbo projektą. Sumažinus priimamų administracinių sprendimų skaičių 2-3 mėn. sutrumpės administracinių patikrų terminai. Bus aiškesnė tikrinančių institucijų kompetencija, mažės ginčų tikimybė, bus aiškesni pažeistų teisių gynimo procesai.

Statybos procesų spartinimas, administracinės naštos mažinimas

Valstybė, savivaldybės turės pasitikrinti savo sprendinius konceptualiame lygmenyje, o tolesnį detalų projektavimą atiduoti atestuotų projektuotojų, ekspertų atsakomybei. Bus įvesta papildoma lengvesnė leidimų sistema mažiau rizikingiems objektams, pagal kurią statytojui užteks tik informuoti, kad pradeda statyti.

Supaprastintas statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimas mažiau rizikingoms statinių grupėms – kai atliekamas kapitalinis ir paprastasis remontas neformuojant turtinių vienetų, griaunant nesudėtingus statinius. Kultūros paveldo, branduolinės energetikos ir kitiems padidinto reikšmingumo projektams bus taikomi specialūs reikalavimai.

Padidėjo pasitikėjimas statybos dalyviais: statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju. Jiems bus suteikta daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.

Projektinių pasiūlymų sudėtį nustatys aplinkos ministras. Juose turės būti pateikti esminiai architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti konceptualūs projekto sprendiniai, kuriuos svarstant svarbus visuomenės bei institucijų dalyvavimas. Tuo tarpu techninė šių sprendinių detalizacija pavedama projektuotojams ir projekto ekspertams, atribojant savivaldybę ir kitas institucijas nuo ekspertinio techninių sprendinių vertinimo.

Gaunant statybą leidžiančius dokumentus bus galima kartu gauti ir savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimus, taip sutaupant laiką atskirų sutikimų gavimui. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba, gaudavusi tarpines savivaldybės išvadas, išduodavo iki 7 sutikimų vienam projektui, kurių bus galima išvengti nuo kitų metų valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose perdavus valdyti savivaldybėms.

Visi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo atvejai nustatyti Statybos įstatyme, iki šiol dalį šių atvejų buvo patikėta nustatyti aplinkos ministrui statybos techniniuose reglamentuose.

Perkeliant atvejus iš poįstatyminio lygmens, buvo peržiūrėta tiek statybą leidžiančių dokumentų, tiek vykdomos valstybinės priežiūros apimtis, paprastojo remonto darbus priskiriant savivaldybių vykdomai statinių naudojimo priežiūrai ir įtvirtinant statinio savininkų pareigą naudojant statinį laikytis savivaldybės nustatytų architektūros kokybės reikalavimų.

Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir teismų išaiškinimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) įgaliojimų sutapties, dėl kurios VTPSI negali vykdyti savo išduotų SLD valstybinės priežiūros, SLD išdavimas pajūrio juostoje perduotas savivaldybių administracijoms, nustatant tokių SLD privalomą teisėtumo patikrinimą VTPSI.

Aplinkos ministerijai nebūdingas įgyvendinamąsias funkcijas, kaip užsienio architektų kvalifikacijos pripažinimas, kursų programų tvirtinimas, perims atestuojančios organizacijos.

Taip pat įsigalios pakeitimai savivaldybių infrastruktūros plėtros srityje, skirti aiškesniam funkcijų pasidalinimui, efektyvesniam infrastruktūros plėtros procesui: plečiami atvejai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką mokėti dalimis, vėlinamas jos mokėjimo momentas, sudaroma galimybė įskaityti į tam pačiam iniciatoriui apskaičiuotą kompensaciją, galimybė kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas už želdynus, kai jie yra vietinės reikšmės kelių elementų.

Procesų skaidrumo ir atsakomybės didinimas

Pranešdamas apie statybos pradžią statytojas turės registruoti statinio projektą informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Norint užtikrinti pilnos informacijos apie statybą surinkimą ir prieinamumą šioje sistemoje visais atvejais turės būti pateikiamas baigtinis techninis darbo projektas, sudaryta galimybė sekti projekto pakeitimų ir visos statybos eigą. Skaidrumui didinti bus kuriamas ekspertizės aktų registras.

Kadangi pranešimo apie statybos pradžią pateikimui suteikiama didelė svarba, Administracinių nusižengimų kodekse bus nustatytos sankcijos dėl pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimo. Siekiant skaidrumo bus nustatytos sankcijos ir už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą.

Priimtuose įstatymuose didinama statybos dalyvių atsakomybė: nustatytas savarankiškas pagrindas panaikinti kvalifikacijos atestatą už dalyvavimą savavališkos statybos procese, pažeidimus nustačiusi VTPSI, taikydama teisės aktuose nustatytas baudas, kartu sustabdys atestatų galiojimą iki atestuojančios organizacijos sprendimo, jei tas pats asmuo pakartotinai padarys pažeidimą per 5 metus.

Spartinant atsakomybės taikymo procesus, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybai suteikta teisė priimti sprendimus dėl kvalifikacijos atestatų stabdymo ar naikinimo už architektų padarytus profesinės etikos pažeidimus (šiuo metu tą patį klausimą dar papildomai turėjo nagrinėti Atestavimo komisija).

Siekiant aiškios atsakomybės už statybos kokybę, statant rangos būdu statytojas (užsakovas) privalės paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turės atitikti Statybos įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti nustatytas pareigas. Jeigu rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turės teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus).

Statybos įstatyme įtvirtinta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra išduotas SLD, pardavimo sandoris neturėtų būti tvirtinamas notaro, jeigu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas statinys (neatsižvelgiant į baigtumą) pagal išduotą SLD arba jei pardavėjas sandorio metu nedeklaravo, kad statyba nėra pradėta.

Taip pat patikslinti reikalavimai 100 proc. baigtumui, koncentruojant juos į vartotojų apsaugą ateities santykiuose – į fizinių asmenų pirkimo-pardavimo sandorius objektuose, kurių SLD išduoti po 2024 m.

Statinių ir jų aplinkos kokybės gerinimas

Nustatyti statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų kūrimo, tvarkymo, valdymo, viešinimo reikalavimai ir jų nustatymo pagrindai, kai taikomas statinio informacinis modeliavimas ir Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius. Tai sudaro sąlygas didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, skaitmeninti susijusius procesus, taikant statinio informacinio modeliavimo metodus.

Savivaldybės vyriausiasis architektas rengdamas specialiuosius architektūros reikalavimus ir matydamas, kad reikia papildomos informacijos, galės konsultuotis su visuomene, siekdamas nustatyti statinio ir jo aplinkos kokybę geriausiai atspindinčius reikalavimus. Tokiu atveju specialiųjų architektūros reikalavimų projektas turės būti paskelbtas „Infostatyboje“, o konsultacija su visuomene turės vykti aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Visi išduoti specialieji reikalavimai turės būti paskelbti „Infostatyboje“. Apie juos bus informuojami seniūnai ir seniūnaičiai, tokiu būdu plačiau skleidžiant informaciją apie prasidedančius projektavimo procesus vietos bendruomenėms, padedant joms pasirengti projektinių pasiūlymų viešam svarstymui.

Architektūros įstatyme detalizuoti architektūros kokybės kriterijai, turės būti parengta jų vertinimo metodika ir savivaldybės įgalintos pritaikyti šią metodiką pagal kiekvienos savivaldybės architektūrinius ir urbanistinius ypatumus.

Rengiant architektūrinius konkursus, bus privaloma ne mažiau kaip 1 procentą nuo pastatų sąmatinės vertės paskirti meno kūriniams. Architektūros paslaugos bus perkamos taikant ekonominio naudingumo kriterijų.

Statybos įstatymu įtvirtinama pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai yra formuojami ar pertvarkomi nekilnojamojo turto kadastro objektai, bus vykdoma šių leidimų valstybinė priežiūra. Šios priemonės leis padidinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, užkertant kelią realizuoti tokius nesąžiningus statytojų planus, kaip vienbučių pastatų ar viešbučių padalinimą bei išpardavimą atskiromis patalpomis ir pan.

Įstatymu leista rekonstruoti ar remontuoti ir taip užbaigti iki 2010 m. pradėtus statyti ir nebaigtus statinius – tai leis proporcingomis priemonėmis pasiekti aukštesnę statinių ir jų kuriamo kraštovaizdžio kokybę, energinio efektyvumo lygmenį.

Teritorijų planavimo įstatyme numatytos papildomos visuomenės informavimo apie vietovės lygmens teritorijų planavimo procesus priemonės: pranešimas seniūnams ir seniūnaičiams apie proceso pradžią, planavimo organizatoriaus pasirinkimu – skelbimas stende. Savivaldybės galės nustatyti privalomus reikalavimus parengti sprendinių erdvinius modelius.

Perdavus teritorijų planavimo stebėsenos, priežiūros ir kitas įgyvendinamąsias funkcijas šiemet įkurtam Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padaliniui, gerės teritorijų planavimo sprendinių kokybė.