Lankstesnės sąlygos investuotojams

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo iš esmės išplėsti valstybės galimybes skatinti stambias investicijas. Numatyta, kad investuotojai galės naudotis ne tik finansinėmis paskatomis, bet ir valstybine žeme. Tai reikštų, kad tam tikrais atvejais žemė galėtų būti nuomojama be aukciono ar konkurso, o esant poreikiui – net perleidžiama nuosavybėn.

Šie sprendimai orientuoti į greitesnį projektų startą ir mažesnę administracinę naštą. Kaip pažymi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, lankstesnis reguliavimas leis investuotojams greičiau pradėti veiklą, o valstybė anksčiau pajus ekonominę naudą – tiek per naujas darbo vietas, tiek per didesnes biudžeto pajamas.

Valstybinė žemė – kaip strateginis įrankis

Vienas esminių pokyčių – platesnis valstybinės žemės panaudojimas investicijoms skatinti. Siūloma sudaryti galimybes be aukciono nuomoti ne tik valstybinę žemę, bet ir valstybės valdomų bendrovių sklypus. Tai ypač aktualu dideliems projektams, kuriems reikalingi greiti ir aiškūs sprendimai dėl teritorijų.

Tokiu būdu siekiama padidinti Lietuvos konkurencingumą regione, kur investuotojai dažnai renkasi šalis pagal projektų įgyvendinimo greitį ir reguliacinį aiškumą.

„3i“ planas ir regionų stiprinimas

Įstatymų pakeitimai tiesiogiai susiję su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriuo siekiama skatinti inovacijas, investicijas ir infrastruktūros plėtrą. Vienas svarbiausių tikslų – kad ne mažiau kaip 30 procentų investicijų pasiektų regionus.

Nauji siūlymai taip pat suteiks daugiau galimybių savivaldybėms aktyviai konkuruoti dėl investuotojų. Tai turėtų padėti mažinti ekonominius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir regionų, skatinant aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą visoje Lietuvoje.

Ilgalaikė nauda ekonomikai

Skaičiuojama, kad vienas stambus investicinis projektas gali sukurti šimtus darbo vietų ir generuoti reikšmingą pridėtinę vertę. Todėl tikimasi, kad siūlomi Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimai turės ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai.

Galutinis sprendimas dar priklausys nuo Seimo – būtent jis turės pritarti šiems įstatymų pakeitimams.