Teritorija padidės daugiau kaip dviem hektarais

Įgyvendinus Vyriausybės sprendimą, tarptautinio Kauno oro uosto teritorija padidės 2,32 ha – nuo 437,87 iki 440,19 ha. Papildomos teritorijos reikalingos siekiant užtikrinti saugų oro uosto veikimą ir sudaryti sąlygas efektyviai eksploatuoti jo infrastruktūrą.

Iki šiol dalis oro uosto aptvėrimo pateko į skrydžių juostą, o kai kurie skrydžių saugai itin svarbūs įrenginiai, tarp jų – artėjimo žiburiai, buvo įrengti už oficialių oro uosto teritorijos ribų. Išplėtus teritoriją, šie neatitikimai bus pašalinti.

Nacionalinė žemės tarnyba užbaigė svarbų etapą

Prie projekto įgyvendinimo svariai prisidėjo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri visuomenės poreikiams paėmė oro uosto plėtrai reikalingus žemės sklypus. Užbaigus šį procesą, sklypai tapo valstybės nuosavybe, o jų patikėtine – Nacionalinė žemės tarnyba.

„Kiekvienas valstybei svarbus infrastruktūros projektas prasideda nuo žemės. Kol neišspręsti žemės klausimai, projektas negali judėti pirmyn. Nacionalinės žemės tarnybos užduotis yra pasirūpinti, kad šis etapas vyktų sklandžiai ir neužtruktų. Kauno oro uosto plėtra rodo, kad nuoseklus darbas sprendžiant žemės klausimus padeda įgyvendinti projektus, kurie stiprina Lietuvos susisiekimo infrastruktūrą“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

Sprendimas svarbus tolesnei infrastruktūros plėtrai

Teritorijos išplėtimas yra vienas iš būtinų žingsnių užtikrinant saugią ir sklandžią tarptautinio Kauno oro uosto veiklą. Išsprendus žemės nuosavybės klausimus, sudaromos prielaidos efektyviau prižiūrėti esamą infrastruktūrą, įgyvendinti būtinus modernizavimo darbus ir užtikrinti, kad strategiškai svarbus susisiekimo objektas galėtų toliau plėtotis pagal augančius aviacijos sektoriaus poreikius.