Teisės firmos „Sorainen“ advokatės dr. Ugnės Nasvytės teigimu, šis klausimas itin aktualus bendrovėms, kurios siekia ne tik atgauti prarastus finansus, bet ir turėti realią įtaką visai bylos eigai. Nusikalstami veiksmai įmonei gali sukelti tiesioginių nuostolių, sutrikdyti veiklą, pakenkti reputacijai bei santykiams su partneriais ar investuotojais, tačiau dabartinis reguliavimas apriboja verslo teises ir leidžia joms veikti daugiausia tik dėl žalos atlyginimo.

Kodėl civilinio ieškovo teisių verslui nebeužtenka

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Juridinis asmuo į šią sąvoką neįtraukiamas, net jei jam nusikaltimu padaryta aiškiai apskaičiuojama finansinė žala ar sukelta kitų sunkių padarinių. Tokiu atveju įmonė procese gali dalyvauti tik civilinio ieškovo teisėmis. Nors tai leidžia reikalauti nuostolių atlyginimo, šis statusas nėra tapatus nukentėjusiojo statusui.

Nukentėjusysis turi teisę ne tik reikalauti žalos atlyginimo, bet ir pilna apimtimi teikti prašymus, dalyvauti įrodinėjimo procese, ginčyti sprendimus bei kelti klausimus dėl veikos kvalifikavimo. Civilinis ieškovas šias teises įgyvendina tik tiek, kiek jos susijusios su konkrečiu ieškiniu, todėl realius nuostolius patyręs verslas atsiduria daug siauresnėje procesinėje padėtyje nei žmogus. Ši skirtis ypač išryškėja bylose dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, kredito ar investicijų iššvaistymo bei nesąžiningų veiksmų prieš įmonę. Nuo to, kaip byloje nustatomos aplinkybės ir kvalifikuojama veika, priklauso ne tik žalos atlyginimo galimybės, bet ir įmonės komercinė ateitis. Jei įmonė tampa nusikaltimo auka, jai svarbu užtikrinti, kad byla nebūtų nutraukta nepagrįstai, o dabartinis reguliavimas ją pastato į silpnesnę poziciją.

Valstybės taisyklių paradoksas: bausti gali, o apsaugoti ne?

Teisės firmos „Sorainen“ advokatės U. Nasvytės teigimu, ši situacija atskleidžia gilią sisteminę problemą. Lietuvos baudžiamoji teisė pripažįsta, kad juridinis asmuo gali būti baudžiamosios atsakomybės subjektas – įmonei gali būti skiriamos bausmės ar kiti ribojimai. Tačiau kai nusikalstama veika padaro žalą pačiai įmonei, baudžiamajame procese ji negali būti pripažinta nukentėjusiąja.

Ši nenuosekli praktika gyvuoja jau ilgą laiką, nes diskusijų dėl juridinių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais Lietuvoje būta ir anksčiau, tačiau realių pokyčių iki šiol nebuvo priimta. Tuo tarpu daugelyje kitų kontinentinės teisės valstybių juridiniai asmenys jau seniai turi pilnavertį nukentėjusiojo statusą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtoje byloje iškėlė klausimą, ar esamas reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Teismas įžvelgė galimą teisės spragą, nes įstatymas suteikia nukentėjusiojo statusą fiziniams asmenims, bet atstumia juridinius asmenis. Čia susiduria asmenų lygiateisiškumo ir veiksmingos teisminės gynybos principai, nes patyrus to paties pobūdžio žalos, įmonės ir žmogaus galimybės teisme neturėtų taip drastiškai skirtis.

Kas iš tiesų keistųsi kiekvienam verslui

Jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad dabartinis reguliavimas neatitinka šalies pagrindinio įstatymo, Seimui tektų keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Galimybė juridiniams asmenims tapus nukentėjusiaisiais leistų įmonėms kur kas veiksmingiau ginti savo poziciją. Tai būtų itin aktualu įvairaus dydžio verslams – nuo nukentėjusiųjų nuo darbuotojų ar partnerių nesąžiningumo iki bendrovių, patyrusių žalą dėl stambaus masto ekonominių nusikaltimų.

Svarbu pabrėžti, kad pati įmonė dažniausiai geriausiai žino, kokie dokumentai, vidiniai procesai ar komerciniai ryšiai yra reikšmingi konkrečiai bylai. Kai jos galimybės procese ribotos, dalis svarbios informacijos gali likti neišnaudota, o tai tiesiogiai lemia bylos baigtį. Be to, pilnavertis procesinis statusas padėtų suvaldyti reputacines rizikas, kurios ekonominių nusikaltimų kontekste gali neigiamai paveikti santykius su klientais, finansuotojais ir investuotojais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimasis gali atrodyti kaip siauras teisinis ginčas, tačiau jo reikšmė atvers kelią atsakymui, ar žalos patyrusi įmonė valstybės akyse yra pilnavertė nukentėjusioji.