Nuo šiol visi norintys galės detaliau susipažinti su nuasmenintais Įgaliojimų registro, Vedybų sutarčių registro, Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Visų šių registrų valdytojas yra Teisingumo ministerija, tvarkytojas - Registrų centras.

„Džiaugiuosi, kad Registrų centras aktyviai žengia atvirumo keliu ir visuomenei palaipsniui atveria vis daugiau kaupiamų registrų ir informacinių sistemų duomenų. Kuo daugiau duomenų bus atverta, tuo daugiau bus galima sukurti visuomenei naudingų paslaugų. Atvirų duomenų panaudojimo galimybės yra pačios įvairiausios - nuo naujų produktų ir paslaugų kūrimo, šiuolaikinių technologijų vystymo, iki analizių, strategijų kūrimo bei aiškių ir visuomenei suprantamų sprendimų priėmimo", – Registrų centro pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Registrų centras, anot Strateginio vystymo direktoriaus Adrijaus Juso, artėja prie įmonės atvirų duomenų strategijoje išsikeltų tikslų įgyvendinimo. Iki šiol visuomenei neatlygintinam ir pakartotiniam naudojimui buvo atverti pagrindinių nacionalinių registrų ir informacinių sistemų duomenys. Šįkart atveriami rečiau girdimi ir matomi registrų duomenų rinkiniai. 

Įgaliojimų registre kaupiami notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti įgaliojimai, notarų patvirtintiems įgaliojimams prilyginami įgaliojimai, supaprastinta tvarka tvirtinami įgaliojimai bei elektroniniu būdu sudaryti fizinių ir juridinių asmenų suteikiami įgaliojimai. Testamentų registre registruojami sudaryti testamentai, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktai, tačiau šiame registre nėra duomenų apie patį testamento turinį, testatoriaus išreikštą valią ar paveldėtą turtą.

Vedybų sutarčių registre registruojamos vedybų sutartys, sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo, sutartys dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium pasekmių ir turto padalijimo faktai. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre kaupiami duomenys apie asmenis, kurie teismo pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, taip pat duomenys apie šių asmenų globėjus ir rūpintojus. Antstolių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie antstolių vykdomas išieškojimų bylas.

Ką rodo atverti duomenys

Įgaliojimų registro atviruose duomenyse galima rasti informaciją apie sudarytus ir įregistruotus įgaliojimus. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus Lietuvoje sudaryta ir įregistruota daugiau kaip 65 tūkst. įgaliojimų, iš kurių apie 70 proc. sudaryta pas notarus, o maždaug ketvirtadalis - IT priemonėmis. Nuo šių metų išplėtus IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų galimybes, bus galima stebėti, kaip kinta minėtas įgaliojimų pasiskirstymas. Iš Įgaliojimų registro statistikos galima matyti, kad daugeliu atveju tiek įgaliotojas, tiek įgaliotasis yra fiziniai asmenys.

Analizuojant Vedybų sutarčių registro duomenis, galima matyti, kad šiuo metu registre yra įregistruota per 15 tūkst. vedybų sutarčių, iš kurių du trečdaliai povedybinių, t.y. sudarytų porai jau susituokus, o likęs trečdalis dar iki vedybų sudarytos sutartys. Vien tik per praėjusius metus įregistruota 1,7 tūkst. naujų vedybinių sutarčių, o seniausiai sudaryta ir vis dar neišregistruota sutartis buvo sudaryta 2000-aisiais. Vidutinis vedybų sutartį sudariusio vyro amžius - beveik 41 metai, moters - 38-eri.

Testamentų registro atvirų duomenų rinkiniuose galima sužinoti, kad kiekvienais metais Lietuvoje įregistruojama po daugiau kaip 20 tūkst. naujų testamentų. Dažniau testamentus sudaro moterys - jų sudaromi testamentai sudaro apie du trečdalius visų testamentų. Be to, natūralu, kad didžiąją dalį testamentų sudaro vyresnio amžiaus gyventojai - apie du trečdalius visų testamentų sudarė 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojai. Testamentų registre kasmet įregistruojama apie 45-55 tūkst. faktų apie palikimo priėmimą, taip pat apie 6-7 tūkst. faktų apie palikimo atsisakymą.

Antstolių informacinės sistemos atvirų duomenų rinkiniuose galima rasti įvairios ir naudingos informacijos apie antstolių vykdomas bylas, jų pasiskirstymą pagal išieškojimo dalyką, taip pat nuasmenintus duomenis apie skolininkus bei išieškotojus, informaciją apie elektroninius aukcionus ir varžytynes.

Atvirų duomenų rinkiniai sulaukia susidomėjimo

Registrų centras pirmuosius duomenų rinkinius visuomenei atvėrė 2019 metais. Šiuo metu visi norintys nemokamai gali naudotis Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, Licencijų informacinės sistemos, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos, e. recepto posistemės duomenimis.

Iki šiol Registrų centro atvirais duomenimis pasinaudojo jau daugiau kaip 30 tūkst. unikalių naudotojų, kurie atliko per 700 tūkst. duomenų rinkinių atsisiuntimų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia Adresų registro, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Duomenų atvėrimas yra vienas iš prioritetinių Registrų centro tikslų, kurio įgyvendinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Registrų centro atverti duomenys prisideda prie atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu paremtos visuomenės, suteikia galimybes didinti verslo skaidrumą. Atvirų duomenų nauda valstybei ir jos gyventojams yra akivaizdi, todėl ateityje bus toliau siekiama strateginio tikslo atverti naujus duomenų rinkinius, aktualiais duomenimis pildyti jau atvertus duomenų rinkinius.

Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje  ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.

Apie atvirus duomenis

Atviri duomenys - laisvai prieinami Registrų centro veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu teisėtu tikslu, nurodant jų šaltinį, tačiau tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.

Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.

Tikimasi, kad prieiga prie atvirų Registrų centro duomenų rinkinių ir pakartotinis jų naudojimas gali tiek paspartinti pridėtinės vertės informacijos produktų ir paslaugų atsiradimą, tiek ir leisti Lietuvos valstybės institucijoms, plačiau naudojant atvirus duomenis, efektyviau vykdyti viešąsias užduotis ir duoti daugiau naudos visuomenei.