„Turime įdėti nemažai pastangų, kad verslui mažintume administracinę naštą. /.../ Įgyvendinus biurokratijos mažinimo planus, verslas galėtų daugiau dėmesio skirti savo plėtrai, o tai lemtų didesnį visos šalies konkurencingumą bei sudarytų palankesnes sąlygas augti investicijoms“, – sako pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Didžiausių prisitaikymo išlaidų pareikalavo ne ES, o nacionaloniai teisės aktai

Administracinė našta skaičiuojama, vertinant verslo darbuotojų sugaištą laiką per metus reikalavimams įgyvendinti, o prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos – sumuojant naujam reikalavimui įgyvendinti reikalingas išlaidas – pvz.: įrengimams, programinei įrangai, medžiagoms įsigyti, patalpoms įrengti, darbuotojams apmokyti ir pan.

Praėjusiais metais labiausiai administracinę naštą ir prisitaikymo išlaidas didino priimti nauji nacionaliniai teisės aktai – net 52,81 mln. eurų. Tuo metu Europos Sąjungos ir tarptautinės kilmės teisės aktų poveikis verslui buvo mažesnis – šios išlaidos didėjo 9,77 mln. eurų. 2024 m. administracinę naštą ir prisitaikymo išlaidas sumažino 12 institucijų, o padidino – 11.

EIMIN infografikas

Kai kuriose srityse reguliavimo našta verslui mažėjo

Reguliavimo naštą verslui labiausiai iš institucijų mažino Valstybinė mokesčių inspekcija – 52,2 proc. Tai lėmė priimtos Elektroninio kvito naudojimo taisyklės, kuriomis iš viso sumažintos išlaidos verslui 4,41 mln. eurų. Taisyklėse nustatyta, kad elektroninis kvitas, kaip alternatyva, laikomas elektroniniu dokumentu, tad mokesčių mokėtojui nereikia vienu metu pateikti dviejų atskirų dokumentų: elektroninio kvito ir elektroninės sąskaitos.

Antroje vietoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri šią naštą sumažino 16,2 proc. Prie to labiausiai prisidėjo Sporto įstatymo pakeitimai, kurie palengvino naštą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokytojams, kurie veda su fiziniu aktyvumu susijusias veiklas, nes jiems nebereikia atitikti sporto specialistų statuso. Taip sumažinta našta iš viso siekė beveik 1,95 mln. eurų.

Trečioje vietoje – Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri reguliavimo naštą sumažino 14,4 proc. Labiausiai naštą mažino patvirtintos Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo taisyklės tarptautiniuose bei supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams – beveik 1,26 mln. eurų.

Pexels nuotr.

Labiausiai „pabrango“ gaisrų prevencija

Labiausiai, net 85,8 proc., reguliavimo naštą didino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, priėmęs Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimus. Nustatyti papildomi reikalavimus pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo aikštelėms, dėl kurių verslas patirs reikšmingas išlaidas investicijoms, siekiančias daugiau nei 64,04 mln. eurų.

Reguliavimo naštą 5,1 proc. taip pat didino ir Energetikos ministerija – 3,77 mln. eurų. Šis padidėjimas susijęs dėl poreikio užtikrinti didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų saugumo reikalavimus.

Susisiekimo ministerija šią naštą padidino 3,8 proc. Priėmus Kelių transporto kodekso pakeitimą, reguliavimo išlaidos padidėjo beveik 3,31 mln. eurų. Šiuo kodeksu nustatomi nauji reikalavimai, pvz., nustatyta pareiga naudoti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, sujungtą su spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą.

EIMIN du kartus per metus renka iš institucijų informaciją apie jų priimtus teisės aktus, turinčius poveikį reguliavimo naštai. Nuo 2014 m. buvo renkama informacija apie administracinę naštą, o nuo 2023 m. pradėta rinkti ir apie prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas.