SIKA paketas infrastruktūros objektams: kaip sumažinti CO2 emisijas ir priežiūros sąnaudas
2026-03-03 07:52
Augantis poreikis išlaikyti ir modernizuoti senstančią infrastruktūrą tampa kritiniu urbanistikos prioritetu. Miestai generuoja apie 70 % pasaulio CO2 emisijų ir suvartoja 75 % gamtinių išteklių, todėl kiekvienas naujas griovimo ir statybos ciklas ne tik reikalauja milžiniškų investicijų, bet ir stipriai prisideda prie aplinkos taršos.
Audrius GRINYS, SIKA BALTIC SIA Lietuvos filialo vadovas, sako, kad aukšto efektyvumo medžiagos tinkamoje vietoje lemia mažesnį poveikį aplinkai nei dideli kiekiai žemesnio efektyvumo medžiagų. Įmonės nuotr.
Esami tiltai, viadukai ir kiti transporto mazgai patiria vis didėjančias apkrovas bei agresyvų aplinkos poveikį, todėl specialistams kyla esminis iššūkis: kaip prailginti statinių tarnavimo laiką minimaliomis sąnaudomis ir kuo mažesniu poveikiu gamtai. Strateginis perėjimas prie esamų konstrukcijų išsaugojimo yra vienintelis būdas suderinti miestų plėtrą su tvarumo tikslais.
Statinių atnaujinimas – raktas į žiedinę ekonomiką
Inžinerinis statinių atnaujinimas sukuria didžiausią vertę projektų valdytojams ir inžinieriams, nes leidžia optimizuoti viso objekto gyvavimo ciklo sąnaudas. Vietoj brangaus griovimo SIKA siūlo technologijas, kurios atkuria ir net sustiprina esamas konstrukcijas.
Geltonai pažymėtuose objektuose naudotos SIKA medžiagos. Įmonės nuotr.
Audrius Grinys, SIKA BALTIC SIA Lietuvos filialo vadovas, pabrėžia: „Aukšto efektyvumo medžiagos tinkamoje vietoje lemia mažesnį poveikį aplinkai nei dideli kiekiai žemesnio efektyvumo medžiagų. Retesni priežiūros ciklai tiesiogiai koreliuoja su mažesnėmis sąnaudomis ir žemesniu CO2 emisijų lygiu.“ Specialistams tai reiškia mažesnį medžiagų poreikį, greitesnį darbų atlikimą ir užtikrintą statinio atsparumą ateities iššūkiams.
Sisteminis požiūris į miestų infrastruktūrą apima visą spektrą medžiagų, kurios leidžia padidinti konstrukcijų funkcinį vientisumą bei atsparumą net sudėtingiausiomis sąlygomis:
Sika MonoTop®: specializuoti, sumažinto CO2 pėdsako remonto mišiniai betono atkūrimui bet kokiomis aplinkybėmis.
Sika CarboDur®: anglies pluošto sistemos konstrukcijų stiprinimui, leidžiančios padidinti laikomąją galią be invazinių rekonstrukcijų.
Sikagard®: biologinės kilmės polimerinės dangos, apsaugančios betoną ne tik nuo karbonizacijos, bet ir atitinka aukščiausius ekologinius standartus.
Sika ® Icosit: lankstus geležinkelio bėgių tvirtinimas – antrinis triukšmo ir vibracijos mažinimas.
SikaGrout®: didelio atsparumo bei stiprio skiediniai, kritiškai svarbūs žaliosios energijos sektoriui ir sunkiųjų apkrovų mazgams.
Iš kairės: SikaGrout® konstrukciniam vientisumui užtikrinti ir SikaShield® bituminės hidroizoliacinės membranos lakštai tiltų hidroizoliacijai. SIKA nuotr.
Tiltų inžinerijoje šie statiniai pagrįstai vadinami meno kūriniais, todėl jų kapitalinis remontas reikalauja ne tik preciziškos technikos, bet ir išlaikyti estetinį bei funkcinį vientisumą. Atnaujinant šiuos objektus, būtina iš naujo įvertinti esamų konstrukcijų laikomąją galią ir maksimaliai išnaudoti jų turimus atsparumo rezervus.
Iš kairės: betono apsauga su Sikagard® (objektas Kroatijoje) ir Sika ® Icosit, greitai kietėjanti, skysto pavidalo sandarinimo tarpinė (sandariklis) sumažina vibraciją ir keliamą triukšmą, kylantį pravažiuojant automobiliams ar traukiniams. SIKA nuotr.
SIKA siūlomi sprendimai orientuoti į modernių, elegantiškų ir patikimų sistemų diegimą, kurios ateityje nekurtų didelių priežiūros problemų. Nuo pamatų injektavimo iki inovatyvių hidroizoliacinių dangų ir deformacinių siūlių sandarinimo – viskas tarnauja tam, kad šie inžineriniai paminklai būtų saugūs ir funkcionalūs dešimtmečius, o jų sutvarkymas būtų atliekamas be drastiškų intervencijų į miesto kontekstą.
Strateginis SIKA požiūris: ateities miestų pamatas
SIKA paketas tvariems miestams suteikia specialistams konkrečius įrankius, leidžiančius kurti vertę per statinių ilgaamžiškumą. Pasirinkdama inovatyvius, mažo poveikio sprendimus, įmonė ne tik padeda taupyti finansinius resursus, bet ir realiai prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kūrimo. A.Grinys akcentuoja, kad toks strateginis pasirinkimas yra skirtas profesionalams, kurie vertina inžinerinę kokybę, darbų atlikimo greitį ir jaučia atsakomybę prieš ateities kartas, užtikrindami tvarią ir mažo anglies pėdsako miestų aplinką.
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...
Vilniaus Viršuliškių rajone per mažiau nei metus vietoj nugriauto prekybos centro iškilo naujojo „Mada“ pastato konstrukcijos. Spalio 16 d. virš statinio iškeltas simbolinis vainikas žymi pagrindinių konstrukcijų įrengimo pabaigą ir perėjimą prie fasado, stogo bei vidaus inžinerinių sistemų montavim...
 300.jpg)
Esami tiltai, viadukai ir kiti transporto mazgai patiria vis didėjančias apkrovas bei agresyvų aplinkos poveikį, todėl specialistams kyla esminis iššūkis: kaip prailginti statinių tarnavimo laiką minimaliomis sąnaudomis ir kuo mažesniu poveikiu gamtai. Strateginis perėjimas prie esamų konstrukcijų išsaugojimo yra vienintelis būdas suderinti miestų plėtrą su tvarumo tikslais.
 728.jpg)
| www.julija.eu