2021 lapkričio 29 d. pirmadienis, 8:50
Reklama  |  facebook

Sąvartyno mokestis: pokyčius pajus ne gyventojai, o atliekų tvarkytojai

2021-11-18 09:23
Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kurios numato nuo 2023 m. didinti mokestį už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Aplinkos ministerija dalijasi dažniausiai užduodamais klausimais apie sąvartyno mokestį.
nuotrauka
Kazokiškių sąvartynas. Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt arch. nuotr.


Minimos įmonės
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra),
Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą?

Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai.

Sąvartyno sąnaudos sumažėja iki nereikšmingų, jeigu sistema visais etapais veikia optimaliai – visos atliekos panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų surinkimą, žiediniam atliekų procesui bus sudarytos visos sąlygos ir sąvartynuose bus šalinami tik likučiai.

Po atliekų deginimo likę pelenai ir šlakas nebeturėtų būti vežami į sąvartynus, nes numatoma šias medžiagas panaudoti keliams tiesti ir kitiems statybų darbams.

Susidarius minimaliam niekur kitur nepanaudojamų atliekų kiekiui, nebelieka už ką mokėti – tokiu atveju sąvartyno mokestis neturi įtakos galutinei kainai.

Kokia Lietuvos pozicija dėl sąvartynų?

Sąvartynas – žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo būdas, todėl jame turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių nebegalima perdirbti ar kitaip panaudoti. Sąvartynai nebetenka reikšmės, nes:
  • gyventojai atliekas, tarp jų ir maisto, rūšiuoja, o valstybė įpareigoja atliekų tvarkytojus, kad jie gyventojams užtikrintų patogų rūšiavimą;
  • išrūšiuotos atliekos dar kartą panaudojamos, o neišrūšiuotos toliau vis tiek rūšiuojamos mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose;
  • jeigu išrūšiuotų žaliavų nepavyksta panaudoti, iš jų gaunama energija, o po atliekų deginimo energijai gauti likusios medžiagos irgi panaudojamos, pavyzdžiui, keliams tiesti;
  • kadangi dauguma atliekų sugrįžta į ekonomiką, lieka tik nedidelė sąvartyne šalintina jų dalis.
2035 m. Lietuvoje galės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų susidariusių atliekų. Sąvartynų plėtra nėra skatinama ir remiama valstybės lėšomis.

Ar gyventojai turėtų ruoštis didinamam sąvartyno mokesčiui?

Ne, tiesiogiai gyventojams tai neturėtų būti aktualu. Numatoma priimti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis bus reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bus įgaliota tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir nustatyti viršutinę atliekų deginimo 1 t įkainio ribą.

Taip bus eliminuota galima rizika dirbtinai kelti atliekų deginimo kainas. Pataisos leis sukurti aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, vengiant perteklinių investicijų ir su jomis susijusių eksploatacinių sąnaudų, kurios didintų atliekų turėtojų mokamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį.

Ar padidintas sąvartyno mokestis yra naudingiausias atliekų degintojams?

Tiesioginio ryšio nėra. Be to, Vyriausybė pritarė, kad atliekų deginimo kainos viršutinę ribą reguliuotų Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Kaip surinktas mokestis grįš savivaldybėms (padangų, asbesto, tolesnis pakuočių ir maisto atliekų tvarkymas)?

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą mokesčiai, surinkti už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, įplaukia į Atliekų prevencijos ir tvarkymo programą (APTP). Iš jos įplaukų savivaldybėms skiriamos subsidijos ir investuojamos į antrinių žaliavų ir pakuočių, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtrai bei taršai bešeimininkėmis padangomis ir asbesto atliekomis sutvarkyti. APTP lėšomis bus toliau finansuojamos ir tęstinės veiklos, įskaitant projektus pagal APTP lėšų naudojimo 2021 m. priemonių planą. 2021-2023 m. naujiems atliekų sektoriaus projektams finansuoti iš šios programos bus skirta apie 10,2 mln. eurų:

1,6 mln. eurų numatyta individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti (80 tūkst. stiklui, 65 tūkst. popieriui /kartonui / plastikams / metalui), 925 tūkst. eurų – namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti (5 tūkst. tonų), 800 tūkst. eurų – regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų projektams rengti, 440 tūkst. eurų – bešeimininkėms naudotoms padangoms tvarkyti (4 tūkst. tonų), 425 tūkst. eurų tekstilės atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (500 vnt.); 6,12 mln. eurų individualiems biologinių atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (200 tūkst. namų valdų).

Informacija apie priemones, planuojamus kvietimus teikti paraiškas paramai bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) interneto svetainėje.

Kaip bus užtikrintas atliekų tvarkymo solidarumo principas?

Solidarumo principas yra įgyvendinamas solidarizuojant bendruosius regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštus, taip pat atliekų transportavimo kaštus iš savivaldos iki bendrų sistemos įrenginių (pavyzdžiui, rūšiavimo ar deginimo įrenginių). Įgyvendinus šį principą, visos regiono savivaldybės už atliekų tvarkymo sistemos išlaikymą mokės vienodą kainą nepriklausomai nuo savo dydžio ar geografinės padėties. Siūlomas kainodaros modelis sudarys sąlygas savivaldai solidarizuoti ir kitus sistemos bei lėšų administravimo ar atliekų surinkimo kaštus, apskaičiuojant galutines rinkliavas už atliekų tvarkymą. 
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-11-25 07:47
Vyriausybė pritarė nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat bus apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.
nuotrauka
2021-11-20 07:24
Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą.
nuotrauka
2021-11-20 07:11
Savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) jau gali teikti paraiškas individualiems antrinių žaliavų konteineriams įsigyti. Tam iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 1,6 mln. eurų.
nuotrauka
2021-11-18 17:45
Seime pristatyti siūlomi Atliekų įstatymo pakeitimai. Vienas jų - įpareigojantis gamintojus nenaudoti mikroplastikų kosmetikos gaminiuose. Tai pirmasis žingsnis įgyvendinant ES įpareigojimą iki 2033 m. pasiekti nulinę taršą, kitaip tariant, visiškai išvalyti nuotekas nuo šių teršalų.
nuotrauka
2021-11-16 11:53
Škotijoje, Glazge, vykusios Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 delegatai iš 197 valstybių po ilgų sudėtingų derybų pasiekė naują pasaulinį susitarimą klimato kaitai mažinti.
nuotrauka
2021-11-16 11:48
Kasmet paskutinėmis lapkričio dienomis Europoje minima atliekų mažinimo savaitė, kurios metu visose Europos valstybėse atkreipiamas dėmesys į atliekų mažinimą ir rūšiavimą. Šia proga Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (VASA) kviečia šalies įmones atsisakyti pavi...
nuotrauka
2021-11-12 13:53
Šiaulių apskrityje nauja atliekų krizė – aplinkosaugininkams uždraudus Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) nerūšiuotas komunalines atliekas versti į sąvartyną, nebeliko kur jas vežti.
nuotrauka
2021-11-11 10:46
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotoja „Realco“, prisijungusi prie sostinės savivaldybės inicijuojamos Žaliosios bangos, atkreipia dėmesį į nenumaldomai augančią žalumo svarbą vystant naujus NT projektus ir skelbia toliau stiprinsianti pozicijas kuriant bei puoselėjant žaliąsias erdves mieste.
nuotrauka
2021-11-10 07:19
Vilniuje baigiamas statyti „Do architects“ projektuotas biuro pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“, kurio aplinkos sutvarkymo klausimus spręsti ir įgyvendinti padėjo UAB „Betono mozaika“ bei želdynų dizainerė Rasa Laurinavičienė.
nuotrauka
2021-11-04 14:55
Kauno r. savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje nenuėjo veltui. Lapkričio 3 d. teismas UAB „Benefaktor“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
nuotrauka
2021-11-04 14:41
Vilniaus miesto savivaldybė išsaugos apie 150 savaime sudygusių medžių, kurie šiuo metu auga ant Šeškinės kalno, būsimojo Daugiafunkcio komplekso teritorijoje. Prieš pradedant sklypo valymo darbus, jau ūgtelėję medeliai bus pervežti ir pasodinti netoliese esančiose gatvėse.
nuotrauka
2021-11-03 13:35
Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga pastebi, kad jūroje ties Palanga pastačius vėjo jėgainių parką, jis vizualiai keistų kraštovaizdį.
nuotrauka
2021-10-27 15:21
Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė – vilniečiai nebeturės kentėti smogo, kurį metai iš metų sukeldavo taršus kuras, naudojamas šildymui. Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
nuotrauka
2021-10-23 07:16
Konstitucijos prospekte ir toliau tęsiami Žaliosios bangos kūrimo darbai. Nuo spalio 22 d. 9 val. Konstitucijos pr. laikinai keisis eismo organizavimas tarp Lecho Kačinskio ir Kalvarijų g., ties Jono Jablonskio skveru. Planuojama, kad darbai vyks iki spalio 29 d.
nuotrauka
2021-10-22 07:40
Miestų želdynai – tema, kuri darosi vis aktualesnė brangstant sklypams, aktyvėjant statyboms, žaliųjų erdvių rekonstrukcijos projektams ir visiems siekiant turėti atgaivos suteikiančias žalias erdves didmiestyje. Jau daugiau kaip du dešimtmečius miestų ir privačių sklypų želdynus ir medžius prižiūri...
nuotrauka
2021-10-21 16:26
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyti asignavimai Aplinkos ministerijai sudaro 352 mln. eurų, o konsoliduoti asignavimai auga 54 mln. eurų – iki 481 mln. eurų. Gerokai didėja atlyginimų dalis – nuo 49,86 mln. eurų šių metų biudžete iki 58,9 mln. eurų 2022-aisiais.
nuotrauka
2021-10-20 11:58
Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį vienai Šiaulių įmonei kaip juridiniam asmeniui, jos direktoriui V. B. ir bendrovės darbuotojui Z. P. Įmonė kaip juridinis asmuo ir jos direktorius pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, neteisėto naudojimosi UAB „Šiau...
nuotrauka
2021-10-14 07:55
Aplinkos apsaugos departamentui stabdant dalį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) veiklos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai priėmė sprendimą surinkę reikalavimus pažeidžiančio dulkėtumo įrodymus.
nuotrauka
2021-10-12 15:38
Viena pagrindinių Vilniaus transporto arterijų – Konstitucijos prospektas – toliau keičiasi ir netrukus taps visapusišku Žaliosios bangos pavyzdžiu. Kiekvienas jo kilometras žaliuos medžiais, krūmais, vijokliais: želdiniais bus atskirta ne tik važiuojamoji dalis ir pėsčiųjų takai, bet kai kuriose at...
nuotrauka
2021-10-10 06:25
Naujamiestyje, tarp Vytenio, Švitrigailos, A. Vivulskio gatvių statant naują kvartalą T. Ševčenkos g. 25, planuojama atnaujinti ir Simono Konarskio skverą. Suprojektuoti ir įgyvendinti šį projektą įsipareigojo kvartalo plėtotojai.

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

„Business Garden“ projekte – aplinkotvarkos elementų ir augalų dermė

Vilniuje baigiamas statyti „Do architects“ projektuotas biuro pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“, kurio aplinkos sutvarkymo klausimus spręsti ir įgyvendinti padėjo UAB „Betono moza...