Pasak pranešime cituojamos D. Kabelkės, šia programa siekiama padėti Vilniaus miesto gyventojams saugoti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus, kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose miesto rajonuose esančius kultūros paveldo statinius bei jų elementus: balkonus, lodžijas, karnizus, parapetus, langus, duris, kitus fasado elementus ir architektūrines detales.

Anot Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos, panašios programos Vilniaus mieste buvo įgyvendinamos ir anksčiau, bet 2023 metais jos visos atnaujintos bei sujungtos į vieną Vilniaus paveldotvarkos programą. Pagal ją nuo šių metų sausio 1 d. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą.

Į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose – Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esančių istorinių pastatų savininkai. Gyventojai gali gauti 60 proc. finansavimą pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui.

Taip pat remiama ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas. „Šia programa siekiama padėti Vilniaus miesto gyventojams saugoti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus, kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose miesto rajonuose esančius kultūros paveldo statinius bei jų elementus: balkonus, lodžijas, karnizus, parapetus, langus, duris, kitus fasado elementus ir architektūrines detales“, – komentuoja D. Kabelkė.

Autentiški langai ir durys – svarbūs architektūrinio paveldo elementai

Panašios programos Vilniaus mieste buvo įgyvendinamos ir anksčiau. „2023 metais jos visos atnaujintos bei sujungtos į vieną Vilniaus paveldotvarkos programą. Pagal ją nuo šių metų sausio 1 d. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose – Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esančių istorinių pastatų savininkai. Gyventojai gali gauti 60 proc. finansavimą pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui. Taip pat remiama ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas“, – primena paveldosaugos specialistė.

Donata Kabelkė.

S. Žiūros nuotr.

Atnaujintos programos išskirtinumas esą ypatingos sąlygos medinės architektūros tvarkymui bei medinių langų ir durų restauravimui ar atkūrimui. „Padidintas medinių istorinių pastatų tvarkymui skiriamo finansavimo intensyvumas. Tai reiškia, kad žmonės, siekdami susitvarkyti medinės architektūros objektą, atgaus daugiau lėšų. Mūriniai namai finansuojami 60 procentų intensyvumu, o mediniai pastatai – 70 procentų. Mūriniuose namuose dažniausiai yra tvarkomi fasadai, stogas, pamatai, o mediniams namams papildomai yra skiriamas finansavimas ir pagrindinėms laikančiomis konstrukcijoms. Tai gali būti perdangos, pertvaros, namo stogo konstrukcijos.“, – pastebi D. Kabelkė.

Pasak specialistės, tai labai svarbu, nes medinis namas, skirtingai nei mūrinis, yra „gyvas" namas: „Šie namai greičiau dėvisi ir reikalauja intensyvesnės priežiūros, todėl siekiant išsaugoti autentiškus medinius Vilniaus pastatus skiriamas finansavimas įvairiausiems tvarkybos darbams atlikti.“

Medinių langų bei durų tvarkymui galioja supaprastinta tvarka. Pasak savivaldybės atstovės, sėkmingą patirtį, pastebėtą kitose Baltijos šalyse, bandoma pritaikyti Vilniaus specifikai.

„Mediniai langai ir durys yra daugelio istorinių pastatų išskirtinumas, pavyzdžiui, medinės durys dažnai turi įvairių puošybos elementų, o langai turi istorinius rėmų profilius, skaidymą, senus, unikalius metalinius uždarymo mechanizmus. Tai smulkios detalės, kurias, deja, galima lengvai prarasti keičiant medinį langą į plastikinį ar naujai gamykloje pagamintą medinį. Netenkant senųjų langų ir durų, tam tikra prasme prarandamas vientisas pastato istorinis vaizdas, jis yra „globalizuojamas". Tad atnaujinta Vilniaus paveldotvarkos programa siekia padėti išsaugoti smulkius elementus, kuriančius pastato autentiškumą“, – paaiškino D. Kabelkė.

Pasak jos, žmogus, norėdamas tvarkyti kultūros paveldo objekte ar kitame istoriniame pastate esančius autentiškus medinius langus ar duris, turįs nueiti nelengvą kelią: parengti darbų projektus (juos, beje, gali rengti tik reikiamą kvalifikaciją turintys architektai), suderinti juos su paveldosaugos institucijomis, susirasti reikiamos kvalifikacijos meistrą, vykdyti darbų priežiūrą. Tai ilgas ir paprastam gyventojui sudėtingas procesas. „Mūsų patirtis byloja, kad žmonės, įvertinę laiko ir finansines sąnaudas imasi tiesiog vykdyti savavališkus darbus ir istorinius langus pasikeičia į naujus, dažniausiai neturinčius nieko bendro su istoriniu pastato vaizdu“, – apgailestauja Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja.

Vilniaus m. savivaldybės pav.

Atnaujinta programa išlaisvina gyventojus iš šio biurokratinio proceso: esą, dabar jiems reikia atlikti tik dvi užduotis  – pateikti prašymą dalyvauti programoje bei susirasti meistrą. Darbų projektų rengimu, jų suderinimu su reikiamomis institucijomis, atliktų darbų kokybės kontrole užsiims Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. Medinių langų ir durų tvarkymas finansuojamas fiksuotos sumos principu – t.y. žmogui skiriama fiksuota suma pagal tvarkomų langų kvadratūrą arba durų kiekį, kuri išmokama tinkamai atlikus darbus.

Paramos programa – tęstinė, be to, tinka daugiabučiams

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra yra pagrindinis Vilniaus paveldosaugos programos administratorius. Nuo 2024 m. sausio 1 d. agentūra priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą.

Senamiesčio atnaujinimo agentūra taip pat konsultuoja gyventojus, atsako į jų klausimus, prašo pakoreguoti, jei būtina, prašymus ar pateikti papildomus dokumentus. Taip pat padeda surasti medinių langų, durų ir medinės architektūros elementų restauratorius.

„Dažniausiai pirmiausia gyventojai bando išsiaiškinti, ar jų pastatas atitinka kriterijus gauti paramą. Taip pat neaiškumų kyla ir tuomet, kai pastatas turi ne vieną, o daugiau savininkų – yra daugiabutis“, – pastebi D. Kabelkė.

Anot jos, būtent tokie namai ir yra tikslinė programos auditorija. Daugiabučio tvarkymu ir paraiškos pateikimu turi užsiimti bendro naudojimo objektų administratorius ar daugiabučio namo bendrija. Būsto savininkams reikia kreiptis į juos ir prašyti tvarkyti pastatą. Jei bus gautas daugiau nei pusės gyventojų pritarimas, administratorius ar bendrija parengs reikiamus dokumentus.

Jokūbo Baltrukonio

nuotr.

 

Taip pat gyventojai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį konkretiems tvarkybos darbams atlikti. Tokiu atveju visų reikiamų dokumentų parengimu rūpinasi patys gyventojai.

„Šiai dienai mes turime apie 50 pateiktų prašymų, kurių kompensuojamoji vertė yra beveik trys milijonai eurų. Priminsiu, kad nuo šių metų kompensuojamoji dalis yra padidėjusi (pavyzdžiui, už avarinės būklės balkonų tvarkymą galima atgauti net iki 80 procentų investuotų lėšų, o tai yra tikrai ženklios sumos)“, – pasidžiaugė D. Kabelkė.

Kultūrinio paveldo specialistė pamini pastebėjusi, kad dažnai kreipiasi gyventojai, kurių pastatai būna labai prastos būklės. „Noriu akcentuoti, kad svarbu ne tik pastatų tvarkyba, bet ir prevencinė pastatų priežiūra. Neužtenka pastatą susitvarkyti vieną kartą per dešimtmetį, istorinių pastatų priežiūroje prevencija, leidžianti išvengti didesnių pažeidimų, yra labai reikšminga“, – pabrėžia ji.

Savivaldybė taip pat planuoja parengti lietaus nuvedimų sistemų rekomendacijas: pasak jos atstovų, dėl nekokybiškai įrengiamos lietaus nuvedimo sistemos net ir naujai sutvarkytų pastatų fasadų būklė sparčiai blogėja. Specialistai akcentuoja, kad vykdant prevencinius priežiūros darbus galima apsisaugoti nuo didelių ateities investicijų pastatų tvarkybai.

Nors paraiškų teikimo terminas baigsis balandžio 30 d., kitais metais, nuo sausio 1 iki balandžio 30 vėl bus priimami gyventojų prašymai.