2010 m. Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl galimybių studijos sudarymo, jos tikslas – įvertinti ar Šiauliams reikalingas Viešasis logistikos centras, užbaigus studiją, 2011 m. buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis, statybos leidimas išduotas jau 2013-aisiais metais.

Pirminis projektas – nerealus

Pasak Šiaulių miesto mero A. Visocko, pirminis Viešojo logistikos centro projektas buvo nerealus, jo sąmata – milžiniška, o visi kaštai, tiek logistikos centro sukūrimo, tiek jo operavimo, turėjo būti padengti miesto savivaldybės.

Pirminiame Viešojo logistikos centro projekte planuota Šiaulių pramoninėje teritorijoje įrengti keturias vėžės šakas, elektrinį ožinį kraną ir kt. Šio centro statybos darbai nebuvo pradėti dėl projekto ydingumo ir finansavimo šaltinių trūkumo.

Geležinkelio vėžė 

į Laisvąją ekonominę zoną.

V. Lebedžio nuotr.

 

Pramoninės teritorijos vystymas ir projekto korekcijos

Visgi, Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2008 m. įgyvendino didelės apimties projektus: sukurtas ekonominis mazgas ir įrengta inžinerinė Šiaulių pramoninio parko (56 ha) ir laisvosios ekonominės zonos (132 ha) infrastruktūra, rekonstruota ir įrengta nauja infrastruktūra Šiaulių oro uosto teritorijoje. Šiam ekonominiam mazgui išsivysčius, geležinkelio vėžės ir krovos aikštelių poreikis nedingo, priešingai, ši infrastruktūra tapo būtina norint didinti Šiaulių regiono konkurencingumą.

2015-aisiais metais, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas raštu informavo LR Susisiekimo ministeriją, kad Savivaldybė atliko potencialių Viešojo logistikos centro paslaugų vartotojų apklausa ir išsiaiškino, kad pirminiame projekte numatyta infrastruktūra (keturios atšakos, ožinis kranas) yra perteklinė, projektą nuspręsta tobulinti.

Rengiant techninį projektą Šiaulių miesto savivaldybė siekė užtikrinti ir krašto gynybos poreikių įgyvendinimą. Techninėje dokumentacijoje buvo suprojektuota rampa karinei technikai, atskiras geležinkelio iešmas perspektyviniam geležinkelio keliui į Lietuvos Kariuomenės valdomą teritoriją, tinkama krovos aikštelių danga karinei technikai judėti. 2023 m. buvo baigta įrengti krovos aikštelių infrastruktūra.

Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „LTG Infra" dėl bendro darbo, siekiant gauti leidimą pradėti naudoti naują stacionarųjį geležinkelių infrastruktūros posistemį. Šiuo metu tolimesnius darbus vykdo „LTG Infra".

Kai reikalingi dokumentai bus parengti, Šiaulių miesto savivaldybė sukurtą infrastruktūrą perduos „Lietuvos geležinkeliams", kurie ir organizuos šios atkarpos įveiklinimą. Tikimasi, kad ir paskutinėje projekto fazėje pavyks išlaikyti sklandų bendradarbiavimą.