Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų
2020-11-19 11:38
Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai primena, kad ne vietoje palikti daiktai ir statybinės atliekos virsta nelegaliu sąvartynu ir gali užtraukti atsakomybę, o tinkamai jas sutvarkyti išties paprasta.
Už atliekas, paliktas ne vietoje, – finansinė atsakomybė
Smulkios statybinės atliekos, tokios kaip betono, plytų gabalėliai, gipso bei medžio plokštės ar įvairios izoliacinės atliekos, pasak atliekų tvarkytojų, neretai atsiduria nelegaliuose sąvartynuose ar net daugiabučio namo kieme prie bendro naudojimo konteinerių. „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė atkreipia dėmesį, kad taip paliktos atliekos ne tik gadina vaizdą kiemuose, bet ir trukdo laisvai judėti gyventojų automobiliams, privažiuoti šiukšliavežėms ir ištuštini konteinerius. Būtent todėl šie, ypač dabar, kai daugiausia laiko praleidžiame namuose, vis dažniau perpildomi ir kelia nepatogumų patiems gyventojams.
„Negana to, neleistinoje vietoje paliktos atliekos gyventojams gali užtraukti ir finansinę atsakomybę iki 600 eurų, o aplinkosaugininkų paskaičiuota žala aplinkai gali būti įvertinta ir ženkliai didesne suma“, – gyventojus įspėja D. Skrupskelienė.
„Ecoservice“ nuotr.
Didmaišiai – vienas sprendimas skirtingoms atliekoms
Pasak ekspertės, tvarkantiems rūsius, sandėliukus ar tiesiog kaupiantiems nedidelius statybinių atliekų kiekius ir norintiems teisingai sutvarkyti atliekas, paprasčiausia išeitis – užsisakyti didmaišių, kurių išvežimu patiems rūpintis nereikia. „Tai lengvi ir tvirti maišai, kurie talpina net iki 800 kg atliekų. Didmaišiai neužima daug vietos ir netrukdo aplinkiniams, tad puikiai tinka neturintiems savo kieme daug vietos. Be to, šiuose maišuose visą mėnesį galima kaupti ne tik remonto ar statybines atliekas, bet ir nereikalingus buities daiktus, pakavimo plėvelę, kartonines dėžes ar net žaliąsias atliekas. Tik svarbu turėti omenyje, kad skirtingo tipo atliekas reikia kaupti skirtinguose didmaišiuose, ne bendroje krūvoje, t.y. statybines atliekas kaupti atskirai nuo žaliųjų“, – vardija D. Skrupskelienė.
„Didmaišiai – tai lengvi ir tvirti maišai, kurie talpina net iki 800 kg atliekų. Didmaišiai neužima daug vietos ir netrukdo aplinkiniams, tad puikiai tinka neturintiems savo kieme daug vietos. Juose visą mėnesį galima kaupti ne tik remonto ar statybines atliekas, bet ir nereikalingus buities daiktus, pakavimo plėvelę, kartonines dėžes ar net žaliąsias atliekas. Tik svarbu turėti omenyje, kad skirtingo tipo atliekas reikia kaupti skirtinguose didmaišiuose, ne bendroje krūvoje, t.y. statybines atliekas kaupti atskirai nuo žaliųjų“
Ekspertė taip pat priduria, kad dažnai daugiabučio kieme pastačius statybinių atliekų konteinerį, daiktus, seną buitinę techniką ar baldus kaipmat pradeda tempti kaimynai ar net aplinkinių namų gyventojai. Todėl užsisakę konteinerį sau, gyventojai priversti skubėtį jį kuo greičiau užpildyti ir išvežti. Tuo tarpu kaupiant mažesniais kiekiais ir išvežant atliekas didmaišiuose, jos nesikaupia kieme, o kartu ir neskatina kitų gyventojų savo atliekas krauti šalia. Be to, galima užsakyti tiek vieno, tiek kelių didmaišių išvežimą vienu metu. Didmaišiai išvežami specialios paskirties automobiliais su manipuliatoriais, todėl išvežimo dieną privažiavimas prie jų turėtų būti laisvas.
Kaupiantiems didelį kiekį atliekų – pravers konteineris
Tiesa, atliekant griovimo darbus ar tuo atveju, kai susidaro ypač daug ar sunkių statybinių atliekų, D. Skrupskelienė primena apie dar vieną alternatyvą. Tai – 8–10 m³ statybinių atliekų konteineris, kuris pasitarnauja ne tik privačiose valdose, bet ir statybų verslą vykdančioms įmonėms ar organizacijoms.
„Į šiuos konteinerius galima krauti betoną, plytas, apšiltinimo medžiagas, gipso likučius, kitas sunkias statybines atliekas. Užsisakius konteinerį, jis gali būti pildomas visą savaitę, o jo išvežimu patiems rūpintis nereikia – paskambinus ir pranešus apie konteinerio užpildymą, jo turinys išvežamas specialiu transportu“, – pasakoja D. Skrupskelienė.
Ekspertė apibendrina, kad net ir tuo atveju, jei susikaupia nedaug statybinių atliekų, verta pasidomėti tvariais jų tvarkymo būdais, užuot atsikračius neleistinoje vietoje ar paliekant kieme prie bendro naudojimo konteinerių. Juk net ir kelios neatsakingai paliktos atliekos gali sukelti negrįžtamų padarinių.
Užsisakyti statybinių atliekų išvežimo paslaugą galite el. paštu statybines@ecoservice.ltarba tel. numeriu 8 687 44 444.
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...