2024 balandžio 24 d. trečiadienis, 10:12
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinių pastatų ilgaamžiškumas: ar stovės ir po kelių šimtmečių?

Viktoras JASAITIS      2018-05-09 07:14
Lietuvoje galima pasidžiaugti senamiesčiais ir kitomis istorinėmis vietomis, kuriose iki šiol aktyviai naudojami šimtmečius skaičiuojantys pastatai. Iki šiol stebimės išlikusiais antikiniais pastatais, kurie atlaikė gamtos ir laiko sukeltas negandas. O ar šiuo metu itin aktyviai statomi biurų centrai ir šiuolaikinė architektūra džiugins gyventojus ir po keleto šimtų metų?
nuotrauka
Asociatyvi Pexel.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

„Keičiasi ir tobulėja pačios konstrukcinės medžiagos. Jau aktyviai statybose naudojami savaime atsinaujinantys betono mišiniai atsiradusiems plyšiams užtaisyti ar ypatingai stiprus betonas, kurio stipris siekia 150MPa ir daugiau. Kuriamas vandenį atstumiantis stiklas, kurio nereikia valyti, permatomas betonas ar skaidri šiluminė izoliacija jau nieko nebestebina“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojas Daraus Pupeikis.

Vis dėlto, pasak KTU docento, statyti šimtus metų stovėsiančius pastatus šiais laikais tiesiog nėra poreikio. Šiandieninių projektuotojų mintys sutelktos ne į pastato tarnavimo laiką, o į funkcionalumą, patogumą ir darnumą su aplinka.

pupeikis

Nuotraukoje – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojas Daraus Pupeikis.

D. Pupeikis dalijasi mintimis apie pasikeitusį požiūrį į statybą, apie tai, kiek metų turėtų gyvuoti šiuo metu statomi pastatai ir kaip inovatyvios technologijos veikia jų ilgaamžiškumą.

Mus iki šiol stebina tūkstančius metų stovinčios piramidės, nuo antikos laikų likusios Romos ar Graikijos šventyklos ir kiti pastatai. Kodėl nebestatome tokių pastatų, kurie galėtų stovėti kaip piramidės – tūkstančius metų?

Statinio paskirtis neabejotinai yra esminis aspektas vertinant jo ilgalaikiškumą, kadangi statiniui keliami visiškai skirtingi reikalavimai. Jūsų paminėtoms piramidėms svarbiausias kriterijus yra jos mechaninis stiprumas ir stabilumas. Visgi tai buvo paminklai ir kapai faraonams, apie kuriuos jos turėjo byloti tūkstantmečius. Šie statiniai tą ir daro. Pripažinkime, kad gyventojų naudojimui skirti pastatai retai sulaukė mūsų laikų ir nedaug yra išlikusių paprastų gyvenamųjų namų ir miestų.

Šiuolaikiniams pastatams keliami net septyni esminiai reikalavimai: mechaninis stiprumas, gaisrinė sauga, higienos, aplinkos ir sveikatos sauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymo bei darnumo reikalavimai. Vos keletą šių reikalavimų galėtų atitikti išlikę senoviniai pastatai.

O kokiam laikui projektuojami ir statomi nauji šiuolaikiniai pastatai? Kaip skiriasi gyvenamojo, daugiabučio, verslo centro ir gamybinių pastatų ilgaamžiškumas?

Statinio ilgaamžiškumas, arba tinkamesnis terminas „ilgalaikiškumas“, iš esmės priklauso nuo dvejų esminių dedamųjų: jį sudarančių medžiagų (gelžbetonio, metalo, medžio, keramikos, plastiko ar jų derinių, t.y. kompozitinių) ir jas veikiančių poveikių (apkrovos, temperatūra, drėgmė, cheminės medžiagos, UV spinduliai ir t.t.).

Šiuolaikinių statinių ilgalaikiškumas paprastai skaičiuojamas iki 100 metų ir tai paprastai lemia statinį sudarančios medžiagos. Ilgalaikių pastatų (nuo 50 iki 100 metų) konstrukcijose dominuoja tokios mineralinės kilmės medžiagos kaip gelžbetonis, keramika, natūralus akmuo. Būtent iš jų buvo statomi ir dabar aptinkami antikiniai ar kiti senoviniai pastatai.

Organinės kilmės medžiagoms, tokioms kaip mediena, paprastai priskiriamas trumpesnis gyvavimo laikotarpis, iki 30-50 metų. Bet gerai prižiūrimas pastatas gali gyvuoti ir gerokai ilgiau, tad iki šiol džiaugiamės įvairiomis tarpukario vilomis.

Tikriausiai ir tie 100 metų nėra riba, jei gerai rūpinamės statiniu. Nuo ko pradeda irti pastatas ir kurias jo dalis reikėtų labiausiai prižiūrėti?

Pirmenybę skirčiau išorinei apdailai ir konstrukcijoms, kadangi tai yra viršutinis pastato sluoksnis, kuriam tenka nemaža dalis minėtų poveikių: temperatūra, mechaninės apkrovos, drėgmė, UV spinduliai, CO2 ir pan. Žinoma, poveikis yra skirtingas kalbant apie vidaus ar išorės apdailas, tačiau įprastiniu atveju apdailą reikia atnaujinti pirmiausia.

Kitų paminėtų pastato dalių išskirti negalėčiau ir jų ilgalaikiškumo skirtumai labiau priklausytų nuo konkretaus statinio paskirties, panaudotų medžiagų ir aplinkos poveikių. Iš esmės, pastatai gali stovėti ir 1000 metų, bet jau po 50 metų gali netenkinti kitų svarbių esminių reikalavimų, tokių kaip šilumos išsaugojimas ar apsauga nuo triukšmo.

KTU Santakos slėnis. KTU nuotr.

Kaip naujos technologijos gali padėti pratęsti pastatų ilgaamžiškumą?

Pastato ilgalaikiškumą galima pratęsti jį rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant. Paminėtos statybos rūšys paprastai susijusios su pastato konstrukcijų ir sistemų atnaujinimu, nepriklausomai nuo to, ar pastatą numatyta išplėsti ar pertvarkyti.

Kaip ir daugelis pramonės šakų, statybos produktų pramonė vystosi taip pat sparčiai ir kasmet į rinką patiekiamos vis naujesnės ir inovatyvesnės statybinės medžiagos bei įrenginiai. Vandens garui laidus („kvėpuojantis“), tačiau vandeniui nelaidus tinkas, termoizoliaciniai dažai, vakuumuoti ir šilumą atspindintys paneliai ar stiklo paketai, šilumos grąžos įrenginiai (rekuperatoriai) ir kitos medžiagos padeda kovoti su aplinkos poveikiu.

Verta pastebėti, kad pratęsdami pastato ilgalaikiškumą, kartu jį ir modernizuojame, taip užtikrindami ne tik tai, kad pastatas gyvuos nustatytą laikotarpį, bet ir sukurdami aukštesnę pastato vertę. Taip net XVI amžiaus pastatai ar Kauno tarpukario modernizmo perlai gali tapti „išmaniaisiais“, kuriems priskiriama aukštesnė energetinė klasė.

Daug kalbama apie statybos sektoriaus skaitmenizavimą – tiek architektai, tiek statybos inžinieriai jau turi mokėti bendradarbiauti pasitelkiant statinių informacinį modeliavimą (BIM). Kaip šios naujovės gali padėti išlaikyti pastatų ilgalaikiškumą?

Nors BIM paprastai naudojama nuo pirmųjų idėjų iki pastatymo, norint kuo ilgiau išlaikyti pastatą, vertingiausia dalis yra informacijos sukaupimas vienoje vietoje, kol pastatas yra naudojamas. Tinkamas statinio ir jo turto naudojimas, savalaikė priežiūra ir efektyvus energijos vartojimas neabejotinai prailgina statinio gyvavimo laikotarpį ir šitaip sukuria aukštesnę pridėtinę vertę. KTU Statybos ir architektūros fakultete nuo pirmo kurso ruošiame būsimus statybos inžinierius, kurie jau būtų pripratę ir mokėtų be problemų patys naudotis BIM technologijomis ir jas pasitelkę projektuoti, statyti ir tinkamai eksploatuoti statinius.

BIM metodologijos taikymas suteikia galimybę matyti kada ir kas buvo rekonstruota, keista. Galima suvesti informaciją apie įvairių pastato statybose naudotų medžiagų galiojimo laiką, kada ir ką reikia atnaujinti, pakeisti. Visa tai padeda pastatus tinkamai prižiūrėti, išlaikyti „sveikus“ ilgesnį laiką, be didesnių remontų. Tai itin aktualu didiesiems projektams: dangoraižiams, prekybos, biurų ir verslo, logistikos centrams. Reikėtų apie jau esančių pastatų suskaitmenizavimą pagalvoti ir saugomiems, ypatingą svarbą turintiems kultūros paveldo pastatams.  




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-04-24 06:18
Lietuvių įmonė „Acrylicon Baltic“, kuri specializuojasi įrengdama pramoninių grindų dangas, užsienio rinkose vykdo daugiau negu pusę visų užsakymų. 20 metų veiklą vykdanti įmonė pastaruosius 17 metų projektus įgyvendina ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.
nuotrauka
2024-04-23 14:19
„Primostar“ specializuojasi požeminių gelžbetoninių konstrukcijų hidroizoliacijos srityje ir yra didžiausias savo srities žaidėjas Estijoje. Įmonės tikslas – sumaniai naudoti hidroizoliacines medžiagas, siekiant ne tik optimalaus rezultato, bet ir sumažinti medžiagų sąnaudas bei tausoti aplinką.
nuotrauka
2024-04-23 07:34
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose" – posakis, aktualus ne tik taupantiems vartotojams, bet ir augti (tačiau – tik už kiek įmanoma palankesnį biudžetą) siekiantiems verslams. Vienu dažniausių žingsnių verslo procesų optimizavime tampa ISO vadybos sistemos diegimas. Visgi net ir augti pasiryžusi organ...
nuotrauka
2024-04-22 13:47
Praėję metai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Smartecon“ buvo ryškūs ir pilni svarbių įvykių. Įmonė tapo platesnio masto rangovu ir pradėjusi dirbti su didelių saulės energetikos parkų vystytojais ėmė augti dar sparčiau, taip pat plėtėsi Skandinavijoje, pasiūlė inovatyvius sprendimus namų ūki...
nuotrauka
2024-04-19 12:36
Viena didžiausių dolomito ir granito skaldos gamintojų Lietuvoje „Milsa“ grupė įsigijo Estijos bendrovės „Voglers Eesti“ kontrolinį akcijų paketą. Toks žingsnis leidžia įmonei ne tik sustiprinti paslaugų plėtrą už Lietuvos ribų, bet ir suteikia galimybę perimti svarbius procesus „Milsa“ įmonių grupė...
nuotrauka
2024-04-18 15:01
KTU mokslininkai ir verslo atstovai sako, kad ieškant konkurencinio pranašumo ekonominėje erdvėje, padėti gali verslo skaitmenizavimas – vienas prioritetinių Pramonės 4.0 tikslų. Tuo tarpu skaitmenizacijai diegti ir palaikyti jau reikalingi naujos kartos specialistai.
nuotrauka
2024-04-18 14:49
Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos situacija – bene daugiausiai diskusijų pastaruoju metu viešojoje erdvėje kelianti tema. Laukiama jos atsigavimo požymių, netyla kalbos apie būstų kainas, aptariami nauji reikalavimai statytojams. Tačiau kaip mūsų šalį ir jos sąlygas statybų vystymui mato čia jau n...
nuotrauka
2024-04-17 16:32
Didelę infrastruktūros pastatų statybos ir kultūros paveldo objektų atnaujinimo patirtį Baltijos šalyse turinti Lietuvos statybos bendrovė „HSC Baltic" pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį su „Baltic Horizon" valdomais „Meraki" verslo namais.
nuotrauka
2024-04-17 08:53
Tai, apie ką kažkada svajojo vien rašytojai fantastai, tampa realybe. Dirbtinis intelektas milžinišku greičiu keičia mūsų gyvenimus – ne vien laisvalaikį ir pramogas, bet ir darbinę veiklą. Bendrovės „Emplonet" IT atrankų padalinio vadovė, dirbtinio intelekto personalo sprendimuose ekspertė Ieva Kil...
nuotrauka
2024-04-17 07:28
Užsienio kapitalo įmonė LAYHER BALTIC, kuri tiekia į rinką pastolių sistemas, Ukrainoje įkūrė antrinę įmonę. Karo sąlygomis gyvenančioje šalyje jau antrus metus veikianti įmonė planuoja plėtrą: iki metų pabaigos atidarys dar 2 pastolių sandėlius ir planuoja 10 mln. eurų apyvartą.
nuotrauka
2024-04-15 13:46
Balandžio 26 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyks tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“, subursianti nekilnojamo turto (NT) vystytojus, valdytojus, projektuotojus bei statytojus kalbėti apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą skatinančias temas.
nuotrauka
2024-04-11 15:29
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika" pirmąjį 2024 m. ketvirtį naujų butų pardavimo rinkoje augo labiausiai ir užėmė rekordišką rinkos dalį – 12 proc. Sėkmingiausi visoje Vilniaus rinkoje pagal pardavimus buvo šios bendrovės vystomi projektai „Mėlyni vilkai" ir „Metų laikai".
nuotrauka
2024-04-10 08:42
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. Bendrovės darbuotojų surinktas skraidykles ketina padovanoti Šaulių sąjungai. „Telia“ pirmame mokymų etape planuoja įsigyti apie 20 dronų komplek...
nuotrauka
2024-04-10 08:34
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja, kurdama naujas tvarias darbo vietas ir pritraukdama investuotojų į Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonus. Tam bus paskirstytas 52,82 mln. eurų finansavimas 9 projektams. Taip pat planuojama skirti papildomą sumą kitiems teigiamai įvertintiems projektams...
nuotrauka
2024-04-10 08:27
2023 m. balandį bendro gyvenimo būsto („co-living“) projektą „WeLoft“ Vilniaus Viršuliškėse atidariusi NT vystytoja UAB „Business Plius“ per metus pasiekė 90-100 proc. užimtumą ir sostinėje planuoja naują šios koncepcijos objektą.
nuotrauka
2024-04-10 07:26
Ar galima pastatyti objektą be projekto valdytojo? Taip, galima. Tam reikia pakankamai kompetentingų, profesionalių užsakovų arba idealaus projekto bei rangovų, statančių be nuokrypių. Jeigu užsakovai neturi pakankamai statybinių kompetencijų, projekto valdytojų komanda yra būtina, nes nėra projektų...
nuotrauka
2024-04-09 11:16
Vilniaus neparduotų butų sandėlis pastaraisiais mėnesiais grįžo į priešpandeminę 5 tūkst. reikšmę, tad vystytojai lėtina naujų projektų plėtros tempus. Savo ruožtu investuotojus į NT sunkiau prognozuojama rinka glumina, tačiau pinigų masė rinkoje išlieka didelė, o patrauklūs objektai su ryškesne nuo...
nuotrauka
2024-04-09 07:44
Artėjant šiltajam metų sezonui, daugelis privačių ir daugiabučių namų įgauna naują išvaizdą. Dažnai būna keičiamos namų ar butų, lauko arba vidaus durys. Tačiau vienas iš pirmųjų žingsnių, renkantis duris, – apgalvoti ir nuspręsti, koks durų rakinimo sprendimas Jums bus tinkamiausias ir pateisins Jū...
nuotrauka
2024-04-08 11:02
Gegužės 15-17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, ...
nuotrauka
2024-04-08 10:32
Atėjęs pavasaris daugiau gyvybės į pastaruoju metu gerokai aprimusią šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką neįpūtė. Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio, skelbia įregist...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka

INSTITA dalyvavo infrastruktūros projekte, kuris keičia sostinės nekilnojamojo turto vystymo kryptis ir mažina taršą

INSTITA įgyvendino dar vieną lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstravimo ir lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos projektą – vykdė II etapo darbus. Tai itin reikšminga veikla, kuri, užsak...