„Šiandien pasodinome net 1673 medelius, tarp jų paprastąjį ąžuolą, paprastąją pušį ir mažalapę liepą. Biologinės įvairovės miškeliai stiprins žaliąją infrastruktūrą, gerins oro kokybę ir skatins miesto biologinę įvairovę. Tai – reikalingas žingsnis, užtikrinantis žalesnius miestus. Kitais metais miškeliai keliaus į kitus miestus, o sodinimai vyks tiek pavasarį, tiek rudenį. Kviesime bendruomenes prisijungti ir kurti žalesnes miesto erdves!“, – sako pranešime pacituotas šioje iniciatyvoje dalyvavęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Aplinkos ministerijos

nuotr.

 

Biologinės įvairovės miškelių idėja kilo Japonijoje ir dabar yra sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Nedideliame plote tankiai sodinamos dešimtys skirtingų vietinių rūšių sodinukų. Taip miškelis greitai užauga, apsaugo dirvą, padidina drėgmės išsilaikymą, pritraukia daugiau paukščių ir vabzdžių. Dėl to pagerėja oro kokybė ir mažėja triukšmas, vėsinama miesto aplinka.

Tokie miškeliai gali būti sodinami prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose.

Vilniuje yra daug teritorijų tokiai želdinimo plėtrai – net apie 47 ha, tinkamų šiems miškeliams sodinti. Spalio pabaigoje pirmasis miškelis jau pasodintas sostinės Ozo parke. Kitų metų pavasarį Vilniuje bus pasodintas dar vienas biologinės įvairovės miškelis.

Tokie miškeliai kitais metais bus sodinami ir Alytuje bei Raseiniuose. Šie miestai, laimėję šiemet Aplinkos ministerijos organizuotą Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą, dovanų gavo biologinės įvairovės miškelius. Planuojama, kad idėja pasinaudos ir kiti miestai. Nauja miesto želdinimo strategija leidžia geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, saugoti ir gausinti vietines rūšis, kurti sveikesnę ir tvaresnę aplinką.