Naujos kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams

Vilniuje patvirtintas miesto gatvių standartas, kuriuo remiantis yra tvarkomos miesto gatvės. Vadovaujantis VMDJP ir nauju gatvių standartu, rašoma savivaldybės pranešime, keičiama gatvės apibrėžimo samprata. Grąžinamas požiūris, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Gatve laikoma viskas, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių takai ar juostos, želdinių juostos, važiuojamoji dalis.

„Vilnius keičiasi, pereiname į naują miesto versiją, tam tikra prasme, „Vilnius 2.0", versiją. Darnaus judumo plano, naujų gatvių principų atsiradimą diktuoja ne valdininkai, o pats miestas, kuris per paskutinius 10 metų keitėsi į moderniąją pusę, dėl kurios jis rikiuojasi šalia patrauklių Europos miestų", – cituojamas Jonas Damidavičius, JUDU judumo transformacijos vadovas.

Taryba priėmė VMDJP pakeitimus, kurie leis dar efektyviau įgyvendinti patį planą. Remiantis darnaus judumo planu, savivaldybė sieks, kad gatvės būtų tvarkomos laikantis 12 naujų gatvės principų, kurie leidžia gerinti visų eismo dalyvių judumo komfortą. Vienas ryškiausių tokių gatvių pavyzdžių – ramaus eismo gatvės Naujamiestyje (Gerosios vilties g., T. Ševčenkos g., Algirdo g. ir kt.), kuriose saugiai ir patogiai gali judėti tiek automobiliai, tiek dviračiai, paspirtukai ir pėstieji.

Dviračių tinklo plėtra

Vilnius jau dabar yra peršokęs kelis laiptelius aukštyn ir per pastaruosius 7 metus stipriai išsiveržęs į priekį dviračių takų infrastruktūros plėtroje. Šiuo metu sostinėje įvairias miesto atkarpas jungia apie 140 km kokybiškų dviračių takų tinklas, kuris 250 metrų spinduliu aptarnauja 58 proc. urbanizuotos miesto teritorijos, o iki 2025 m pabaigos tikimasi šį rodiklį padidinti iki 90 proc., į tinklą apjungiant apie 190 km takų, todėl keliauti dviračiu ar kita bevarikle transporto priemone kasmet bus vis patogiau. Vėliau planuojama plėtoti kokybišką dviračių takų tinklą nutiesiant papildomas priemiestines ir gyvenamuosius rajonus jungiančias atkarpas.

„Visuomenėje tenka susidurti su nuomone, kad mūsų klimatas nėra tinkamas ilgalaikiam keliavimui dviračiais, paspirtukais, tačiau tai nėra teisinga. Tinkamai rūpinantis infrastruktūra ir ją prižiūrint, net ir Lietuvos klimatas leidžia dviračiu naudotis visus metus", – sako J.Damidavičius.

Kuriant naują infrastruktūrą, bus diegiami ir gyventojams padedantys sprendimai, pavyzdžiui, dviračių (ar kitų bevariklių transporto priemonių) saugyklos mikrorajonuose. Pirmosios 18 vnt. dviračių saugyklų 2022–2023 m. bus įrengtos Lazdynų, Fabijoniškių, Viršuliškių ir Žirmūnų seniūnijose, kurių gyventojai pirmieji išreiškė poreikį dviračiams saugoti. Taip pat kas metus planuojama įrengti ir po mažiausiai 700 vnt. įprastų dviračių stovų prie traukos objektų, švietimo įstaigų, dviračių takų infrastruktūroje.

Keliaujantiems automobiliais

Sprendžian automobilių spūsčių klausimą mieste, planuojama diegti naują šviesoforinio eismo valdymo sistemą, kuri pagerintų eismo laidumo sąlygas sankryžose, sudarytų galimybes įvesti patogias žaliasias bangas automobilių transportui, bei numatyti prioritetinę šviesoforinę viešojo transporto sistemą intensyviausiose viešojo transporto atkarpose.

Taip pat įgyvendinant VMDJP sprendžiamas ir automobilių stovėjimo vietų klausimas.

„Vilniuje tikrai yra vietos automobiliams ir vairuotojų nepaliekame užribyje. Netgi atvirkščiai – išnaudojant esamą gatvių erdvę ir ją perplanuojant ar keičiant eismo organizavimo sprendimus, sukuriama infrastruktūra kitiems eismo dalyviams, tačiau nepamirštami ir automobiliai, ten, kur galime ir matome poreikį, įrengiamos automobilių parkavimo vietos. Šiuo metu automobiliai statomi gyvenamųjų namų kiemų žaliosiose erdvėse, vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, todėl siekiant pakeisti šią situaciją, artimiausiais metais gatvėse planuojame įrengti mažiausiai 1500 automobilių parkavimo vietų, kurios sudarys galimybę gyventojams automobilius palikti gatvėse bei turėti kokybišką gyvenamąją aplinką su visa reikalinga aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra kieme", – komentuoja J. Damidavičius.

Vilnius gyventojai skatinami rinktis daugiau kelionių atlikti dalijimosi paslaugų automobiliais. 2022 m. birželio mėn. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su keturiomis dalijimosi transporto priemonėmis paslaugą teikiančiomis ir suinteresuotomis savivaldybės įmonėmis įsteigė pirmąjį Europoje mobilumo klasterį. Toliau laikantis VMDJP, iki 2024 m. siekiama didinti dalijimosi automobiliais atliekamų kelionių skaičių iki 3 proc. Dalijimosi automobiliais Vilniaus mieste kasmet atliekama apie 1,5 mln. kelionių.

Visuomenės edukacija

Darnių keliavimo būdų pasirinkimas ir jų teikiamos naudos edukacija yra būtina norint keisti visuomenės įpročius. Nors ir nauja, tačiau svarbi VMDJP dalis, kuria siekiama įtraukti plačiąją visuomenę įgyvendinant darnaus judumo idėjas. Jau dabar kai kuriose mokyklose vykdomi užsiėmimai, kurių metu moksleiviai gali patys išsiaiškinti, ką reiškia kombinuoti keliavimo būdai ir kuo jie yra naudingi žmogui. Vykdoma „Kelionės į mokyklą" plano kūrimo programa, kuriamas darnaus judumo žemėlapis bendradarbiaujant su mokyklomis (projektas „Švietimas ir judumas"), taip pat nuosekliai bendradarbiaujama su verslo sektoriumi formuojant darbuotojų keliavimo įpročius, verslas skatinamas prisidėti prie darnaus miesto kūrimo.

Vilniaus tikslas, kuris numatytas ir Darnaus judumo plane, kad iki 2030 m. po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, dar apie 7,5 proc. – dviračiais, o likę keli procentai – kitomis judumo priemonėmis. Lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje pristatytą ir atnaujintą VMDJP veiksmų planą galima rasti internete. 

Vilniaus m. sav. nuotr.