„Swedbank“ projekto „Kiekvienas gali būti didelis“ kūrėjų inicijuotame interneto seminare susitikę Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Ilona Javičienė ir Biržų rajono Kučgalio kaimo pirmininkas Stasys Valiukas kartu su diskusijos moderatore, „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene pasidalijo įžvalgomis apie kaimo bendruomenių verslus.

Idėja gimė mokymuose

Kaip pasakojo Vilkyškių bendruomenę seminare atstovavęs S. Stonys, sprendimą šiai ir aplinkinėms bendruomenėms kooperuotis kuriant maistingųjų ir prieskoninių augalų rinkimo ir realizavimo verslą kilo 2009 m., mokymų apie verslumą metu.

Anot svečio iš Pagėgių rajono, šiuos mokymus vedęs farmacininkas ir liaudies medicinos ekspertas pertraukos metu atkreipė dalyvių dėmesį į tiesiog po kojomis esančius vertingąsias savybes turinčius augalus. Jis juos pasiūlė rinkti, džiovinti, fasuoti ir galiausiai parduoti. Tokia idėja bendruomenės nariai ir suskubo pasinaudoti.

„Mes esame iš tos kitos Lietuvos, o regionuose pensija nėra didelė, darbo rinkoje vyresnio amžiaus žmonės nereikalingi, nes tikrieji verslai vos juda. Todėl žmonės, kurie turi pakankamai sveikatos ir noro, dalyvauja bendruomeniniame versle“, – tikino S. Stonys.

Vilkyškių bendruomenės atstovo teigimu, apie 80 proc. bendruomenės verslo surenkamų lėšų skiriama maistinguosius augalus renkančių žmonių atlyginimams mokėti. S. Stonys pripažįsta, kad rinkoje šių surinktų augalų supirkimo įkainiai yra apie penkis kartus mažesni, nei mokami bendruomenės verslo nariams.

„Žmonės, ne kiekvieną dieną dirbdami, nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio, apie du mėnesius, gali uždirbti nuo 1500 iki 2000 Eur. Jeigu žmogus išeina augalų rinkti dieną apie 6 valandas, tai už ją gauna 30 Eur“, – atlyginimus vardijo vienas iš sėkmingo bendruomenės verslo kūrėjų, kuris pažymėjo, kad po algų išmokėjimo likusios lėšos skiriamos reinvestavimui, prekių fasavimui bei komunalinių paslaugų apmokėjimui.

Stimulą suteikė Europos pinigai

Žemės ūkio ministerijos specialistė I. Javičienė pasakojo, jog Lietuvoje, lyginant su situacija Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse, bendruomenių verslai yra dar tik pradinėje stadijoje.

„Lietuvoje, galbūt, turime didelių lūkesčių, bet reikia laiko, išmokti, suprasti ir viskas pavyks“, – įsitikinusi I. Javičienė.

Specialistė pažymėjo, kad nuo 2004 m., kuomet Lietuva tapo ES nare, europiniai kaimo plėtrai skirti pinigai bendruomenes paskatino daug drąsiau kurti savo verslus. Anot I. Javičienės, ES skatina iš apačios kylančias tokio pobūdžio piliečių iniciatyvas, nes jos padeda išspręsti tas problemas, kurių valstybė nėra pajėgi įveikti.

„Swedbank“ atstovai sako, kad bendruomenei norint pradėti savo verslą iš pradžių reikia rasti vietos veiklos grupę, kuriai ir yra skiriamas finansavimas kaimo bendruomenėms remti.

Verslus kuria tenkindami poreikį

Ministerijos atstovė patikino, kad pinigų bendruomenių verslo paramai yra pakankamai, tačiau dalies iniciatyvų įgyvendinimui koją pakiša tai, jog finansuojama yra tik 70 – 80 proc. projekto vertės. Rasti likusias lėšas kai kurioms bendruomenėms tampa nemenku iššūkiu.

I. Javičienė pažymi, kad dažniausiai bendruomenės imasi vystyti tokį verslą, kuris galėtų pasiūlyti trūkstamas paslaugas. Pavyzdžiui, viena Alytaus rajono kaimo bendruomenė įkūrė pirtį.

„Skirtumai tarp miesto ir kaimo visada buvo ir yra, mūsų tikslas juos mažinti. Bendruomenės nori gauti tas pačias paslaugas, kurias turi ir miestas“ , – aiškino ministerijos atstovė.

Informaciniame pranešime teigiama, kad dažniausiai bendruomenės pradeda plėtoti verslą, kurio žūtbūt reikia, paliudijo ir seminare dalyvavęs Biržų rajono Kučgalio kaimo pirmininkas Stasys Valiukas. Ši bendruomenė 2015 m. savo parduotuvę, o vėliau ir sveiką maistą gaminančią kavinę įsteigė užsidarius vienintelei kaime veikusiai maisto prekių parduotuvei. 

Taip pat skaitykite: Europos Komisija: keičiasi regioninės politikos įgyvendinimas