Staigus atšilimas gali išjudinti didelius ledo kiekius – ragina ruoštis didesniam nei įprasta pavasario potvyniui
2026-02-04 09:30
Kol žiema dar sukausčiusi upes ledu, po juo kaupiasi pavasario rizikos. Mokslininkai įspėja, kad dėl storos ledo dangos ir galimo staigaus atšilimo šių metų pavasarinis potvynis gali būti intensyvesnis nei pastaraisiais metais. Dideli ledo kiekiai, sniego tirpsmas ir ledonešis gali kelti grėsmę gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.

VDU Žemės ūkio akademijos nuotr.
„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, reikia jam ruoštis“
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys teigia, kad šiuo metu vandens lygiai upėse gana stabilūs, tačiau pavojų kelia ledo sankamšos. Jos formuojasi sekliose vietose, ties vingiais ar salomis, o vyraujant šalčiams ledo sluoksnis dar storėja.
Didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris – beveik visiškai užšalusios. Atšilus orams, rašoma VDU Žemės ūkio akademijos pranešime,
visas per žiemą susidaręs ledas gali nebesutilpti vagose ir sukelti aplinkinių teritorijų užliejimą. Didžiausia potvynių rizika tradiciškai išlieka Nemuno žemupyje, tačiau užliejamos vietos būdingos beveik visoms upėms.
Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas lemia potvynio pradžią?
Pasak R. Baublio, pagrindinis potvynio pradžios signalas – oro temperatūros kilimas. Nuo jo priklauso sniego ir ledo tirpsmas bei ledų judėjimas, o situaciją dar labiau apsunkina intensyvūs krituliai. Esant 20 cm ir storesnei ledo dangai, bet koks atšilimas gali išjudinti didelius ledo kiekius ir sukelti staigius užliejimus. Todėl, anot specialisto, tikėtina, kad šių metų potvynis bus didesnis nei įprasta.
Potvynių mažėja, bet žalos – daugiau
VDU ŽŪA profesorius dr. Petras Punys pabrėžia, kad nors pavasariniai potvyniai dėl klimato kaitos tapo retesni, jų daroma žala didėja. Urbanizuotose teritorijose vandeniui nelaidūs paviršiai skatina lokalius užtvinimus, o sumažėję ledonešiai nebeatlieka natūralaus upių vagų „valymo“.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad prevencijai taikomos tiek „žaliosios“ priemonės – salpų atkūrimas, pelkės, miškai, tiek tradiciniai sprendimai – dambos ar apsauginiai pylimai. Tačiau didelės rizikos teritorijose svarbiausia – laiku pasitraukti iš užliejamų vietų.
Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio
Specialistai ragina gyventojus susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais bei kasmet įvertinti pavasarinio potvynio pavojų. Pasak R. Baublio, dažniausia klaida – manyti, kad jei pastaraisiais metais potvyniai nepadarė žalos, taip bus ir šiemet. Kiekvienas pavasaris gali būti kitoks, todėl pasirengimas išlieka būtinas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys teigia, kad šiuo metu vandens lygiai upėse gana stabilūs, tačiau pavojų kelia ledo sankamšos. Jos formuojasi sekliose vietose, ties vingiais ar salomis, o vyraujant šalčiams ledo sluoksnis dar storėja.
Didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris – beveik visiškai užšalusios. Atšilus orams, rašoma VDU Žemės ūkio akademijos pranešime,
visas per žiemą susidaręs ledas gali nebesutilpti vagose ir sukelti aplinkinių teritorijų užliejimą. Didžiausia potvynių rizika tradiciškai išlieka Nemuno žemupyje, tačiau užliejamos vietos būdingos beveik visoms upėms.
Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas lemia potvynio pradžią?
Pasak R. Baublio, pagrindinis potvynio pradžios signalas – oro temperatūros kilimas. Nuo jo priklauso sniego ir ledo tirpsmas bei ledų judėjimas, o situaciją dar labiau apsunkina intensyvūs krituliai. Esant 20 cm ir storesnei ledo dangai, bet koks atšilimas gali išjudinti didelius ledo kiekius ir sukelti staigius užliejimus. Todėl, anot specialisto, tikėtina, kad šių metų potvynis bus didesnis nei įprasta.
Potvynių mažėja, bet žalos – daugiau
VDU ŽŪA profesorius dr. Petras Punys pabrėžia, kad nors pavasariniai potvyniai dėl klimato kaitos tapo retesni, jų daroma žala didėja. Urbanizuotose teritorijose vandeniui nelaidūs paviršiai skatina lokalius užtvinimus, o sumažėję ledonešiai nebeatlieka natūralaus upių vagų „valymo“.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad prevencijai taikomos tiek „žaliosios“ priemonės – salpų atkūrimas, pelkės, miškai, tiek tradiciniai sprendimai – dambos ar apsauginiai pylimai. Tačiau didelės rizikos teritorijose svarbiausia – laiku pasitraukti iš užliejamų vietų.
Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio
Specialistai ragina gyventojus susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais bei kasmet įvertinti pavasarinio potvynio pavojų. Pasak R. Baublio, dažniausia klaida – manyti, kad jei pastaraisiais metais potvyniai nepadarė žalos, taip bus ir šiemet. Kiekvienas pavasaris gali būti kitoks, todėl pasirengimas išlieka būtinas.
Žymės Potvynis
Aplinka
2026-04-24 07:25
Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lietaus vandenį reikia ne tik „išleisti vamzdžiais“, bet ir išmaniai valdyti ten, kur jis pasiekia paviršių.
2026-04-21 07:48
Šiuolaikinė aplinkotvarka jau seniai peržengė paprasto funkcionalumo ribas ir tapo lygiaverte architektūros dalimi, kurioje kiekviena detalė pasakoja istoriją. Tai ilgalaikė investicija, kuri ne tik puošia namų aplinką, bet ir tiesiogiai kelia viso nekilnojamojo turto vertę, užtikrindama solidų bei ...
2026-04-17 13:41
Kaune statomo pėsčiųjų tilto per Nerį projektas atsidūrė teisėsaugos akiratyje – nustatyta, kad vykdant darbus galimai buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai ir padaryta reikšminga žala upės ekosistemai. Aplinkos apsaugos departamentas jau kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisari...
2026-04-16 07:50
Klaipėdoje įvyko strategiškai svarbios pratybos, kurios parodė, kad net ir visiškai dingus elektros tiekimui miesto gyventojai neliktų be geriamojo vandens. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ I vandenvietėje sėkmingai išbandė scenarijų, kai vandens tiekimas visą parą užtikrinamas vien tik elektros generato...
2026-04-13 08:07
Artėjant naujiems pokyčiams šildymo sektoriuje, gyventojams jau dabar rekomenduojama įvertinti savo naudojamus kuro sprendimus. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. dalyje Lietuvos miestų ir kurortų įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, todėl laiko pasiruošti liko nedaug.
2026-04-03 14:00
Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu...
2026-04-03 09:37
Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas valstybės paramai gauti pajūrio juostos tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Šiemet iš valstybės biudžeto tam numatyta 100 tūkst. eurų, kurie bus skirti tiek krantų apsaugai, tiek infrastruktūros atn...
2026-03-26 11:28
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) kartu su regiono savivaldybėmis iki 2028 metų planuoja įrengti 8 naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Šių aikštelių tinklo plėtra yra strateginis VAATC tikslas – skatinti atsakingą atliekų tvarkymą, perdirbimą ir daiktų ant...
2026-03-23 07:53
Minint Tarptautinę miškų dieną (kovo 21-oji), Vilnius dar kartą patvirtina savo, kaip vieno žaliausių Europos miestų, vardą. Netoli Verkių dvaro rūmai sodinamas simbolinis „Kalėdų miškas“, kuriame jau prigijo apie šimtas eglučių, o šiandien jų papildė dar kelios dešimtys. Ši iniciatyva primena svarb...
2026-03-18 07:21
Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kartu su Lietuvos kariuomene ir hidrologais, įvertino situaciją Šilutės rajone. Po atliktos inžinerinės žvalgybos Rusnės apylinkėse paaiškėjo, kad šiuo metu drastiškų priemonių imtis nereikia – ledas upėse yra ištirpęs, o pavojing...
2026-03-16 14:49
Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Idėja pateikiama kaip žingsnis siekiant geriau apsaugoti gyventojus ir aplinką. Tačiau dalis ekspertų perspėja: toks sprendi...
2026-03-12 07:50
Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimu Lietuvoje aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazių. Iki šiol buvo vykdomi tik nulinės fazės – nuolatinės stebėsenos ir išankstinio vertinimo – veiksmai. Naujas sprendimas priimtas atsižvelgiant į dalyje šalies upių stebimas...
2026-03-06 11:37
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundas dėl medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Teismas nusprendė, kad Aplinkos aps...
2026-03-05 14:03
Artimiausiu metu Klaipėdos Melnragėje prasidės pokyčiai, kuriuos pajus visi keliaujantys jūros link. Numatyta atnaujinti pagrindines prieigas prie paplūdimio – Audros gatvės atkarpą nuo Melnragės žiedo iki kopagūbrio bei taką per kopas link gelbėtojų posto. Taip pat bus sutvarkytos tako link pajūrio...
2026-02-26 15:17
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengtą situacijos vertinimą, pateikė savivaldybėms rekomendacijas dėl šiuo metu tikslingų prevencinių veiksmų, siekiant sumažinti galimų potvynių riziką. Šie veiksmai įgyvendinami vadovaujantis Vyriausybės ...
2026-02-26 11:01
Vilniaus Salininkų gyvenvietėje planuojama iš esmės atgaivinti dviejų tvenkinių teritoriją, paverčiant ją šiuolaikišku laisvalaikio ir gamtos pažinimo parku. Teritorijoje tarp dviejų mokyklų bus įrengta pasivaikščiojimo takų sistema, pontoninės terasos ant vandens, pažintinės trasos miško zonoje, va...
2026-02-24 13:54
Anglies dioksido perteklius atmosferoje, užteršti vandens ištekliai ir nuolat griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti technologinių sprendimų, galinčių teršalus sulaikyti molekuliniu lygmeniu. Viena perspektyviausių krypčių – metalo–organiniai karkasai (angl. MOF, metal–organic frame...
2026-02-03 10:03
Žiemos šalčiams įsibėgėjus ir kai kur Lietuvoje fiksuojant itin žemą temperatūrą – atliekų tvarkymo sistemos taip pat susiduria su iššūkiais, kurių dažnai nepastebi gyventojai. Atliekų tvarkytojai primena, kaip tinkamai tvarkyti savo atliekas žiemos sąlygomis, kad nekiltų problemų dėl atliekų išveži...
2026-01-29 11:45
Aplink verslo centrą „Sąvaržėlė“, Konstitucijos prospekte 14A, bus kuriama bioįvairovę palaikanti aplinka. Britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurta RSHP studija ir kraštovaizdžio kūrėjai iš Londono „Gillespies“ formuos žaliąsias erdves, kurių vienu pagrindinių akcentų taps natūraliai nuv...
2026-01-27 11:20
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė interaktyvius žemėlapius, kuriuose skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos.




































































| www.julija.eu