Nuo istorinių vandens sistemų iki šiuolaikinių miestų

Mokslininko domėjimasis miestų atsparumu klimato iššūkiams kilo iš platesnio klausimo – kaip žmonės gali gyventi darniau su aplinka. Šį požiūrį formavo ne tik akademinės studijos, bet ir skirtingų pasaulio regionų patirtys.

„Vanduo yra gyvybės pagrindas. Istorija rodo, kad net sudėtingomis sąlygomis gyvenusios bendruomenės gebėjo kurti tvarias sistemas, pavyzdžiui, naudodamos kanatus – požemines vandens surinkimo ir tiekimo struktūras“, – pasakoja dr. K. Aghaloo.

Jo akademinis kelias driekiasi per Kiniją ir Japoniją, o šiandien tyrimai tęsiami Lietuvoje, Mykolo Romerio universitete. Tarptautinė patirtis leidžia matyti miestus globaliame kontekste – nepaisant jų dydžio ar geografijos, daugelis susiduria su tais pačiais klimato iššūkiais.

Kai gamta tampa infrastruktūra

Vienas svarbiausių tyrėjo darbo laukų – gamta grįsti sprendimai (angl. nature-based solutions). Remiantis Europos Komisijos nuostatomis, tai gamtos įkvėpti ir ja paremti sprendimai, skirti visuomenės problemoms spręsti, kartu saugant ir atkuriant ekosistemas.

Dr. K. Aghaloo pabrėžia, kad universalaus sprendimo nėra – kiekvienas miestas reikalauja individualaus požiūrio. Todėl itin svarbus tampa kompleksinis, daugiadisciplininis planavimas, apimantis urbanistiką, aplinkosaugą ir socialinius aspektus.

Tinkamai suplanuotos žaliosios erdvės gali atlikti kelias funkcijas vienu metu: mažinti miesto temperatūrą, sugerti lietaus vandenį, gerinti oro kokybę ir didinti gyventojų gerovę. Žalieji stogai prisideda prie pastatų energinio efektyvumo, miesto miškai filtruoja orą, o vandens telkiniai ir pelkės padeda valdyti potvynių rizikas.

Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas

Svarbi tyrimų dalis – geografinės erdvės sprendimų palaikymo sistemos. Miestai generuoja didžiulius duomenų kiekius: nuo gyventojų tankio iki klimato rizikų. Šių duomenų analizė leidžia identifikuoti problemines teritorijas, modeliuoti galimus scenarijus ir priimti pagrįstus sprendimus dar prieš jų įgyvendinimą.

„Politikos formuotojai gali vizualizuoti skirtingus scenarijus ir įvertinti jų poveikį. Pavyzdžiui, nustatyti teritorijas, kuriose potvynių rizika yra didžiausia, arba kur žalioji infrastruktūra būtų efektyviausia“, – teigia mokslininkas.

Tokie metodai padeda užtikrinti didesnį planavimo skaidrumą, efektyvų išteklių paskirstymą ir ilgalaikį miestų tvarumą.

Atsparumas – daugiau nei technologijos

Pasak dr. K. Aghaloo, vienas didžiausių mitų – kad miestų atsparumas klimato kaitai priklauso tik nuo technologinių sprendimų. Iš tiesų tai daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik infrastruktūrą, bet ir socialines sistemas, urbanistinį planavimą bei bendruomenių įsitraukimą.

Net ir nedidelės, bet strategiškai suplanuotos intervencijos gali turėti reikšmingą poveikį miestų gyvybingumui ir prisitaikymui prie klimato pokyčių.

Prisijungimas prie Mykolo Romerio universiteto Aplinkos valdymo laboratorijos komandų buvo natūralus žingsnis – čia akcentuojamas tarpdiscipliniškumas ir realus mokslo poveikis praktikai. Laboratorijos vadovas prof. Paulo Pereira pabrėžia, kad mokslininko indėlis stiprina urbanizacijos tyrimus – sritį, kuri tampa vis svarbesnė augant miestų gyventojų skaičiui.

Ateities miestai – arčiau gamtos

Šiandien dr. K. Aghaloo tyrimai krypsta dar plačiau – siekiama suderinti gamtinius sprendimus, technologijas ir visuomenės poreikius. Tikslas – sukurti miestus, kurie būtų ne tik efektyvūs, bet ir sveiki gyventi.

Ateities miestas nebūtinai bus grįstas vien technologijomis. Jis gali būti kuriamas pasitelkiant gamtą – kaip esminę infrastruktūros dalį, padedančią spręsti klimato iššūkius ir gerinti gyvenimo kokybę.