„Stasys museum“ yra Panevėžyje, miesto centro šiaurinėje dalyje, apsupta Respublikos, Kranto gatvių, šiaurinėje pusėje – Topolių alėja. Anksčiau čia buvęs kino teatras „Garsas“ užėmė rytinę sklypo dalį ir formavo viešąją erdvę į Respublikos gatvės pusę.

Norbert Tukaj nuotr.

2017 m. vyko architektūrinis konkursas geriausiai pastato idėjai išrinkti. Muziejaus architektūros koncepcijos ašimi tapo 3 žodžiai, kuriuos menininkas Stasys Eidrigevičius paminėjo savo atvirame laiške konkurse dalyvaujančioms architektų studijoms: paprastumas, logika ir fantazija. Būtent šie 3 žodžiai ir tapo pastato architektūros kodu. Paprastumas pastate realizuotas per tūrį, logika – per išplanavimą, o fantazija – tai netikėti atskiri elementai ir užkoduotos perspektyvos pastato interjeruose.

Stasio Eidrigevičiaus kūryboje įžvelgtini du labai charakteringi motyvai: tęstinumas (linijų ar formų) ir objektų sąveika tarpusavyje, jų jungtis, transformacija, tuo pagrįsti ir projektuojami sprendimai – jungtimis, virsmu. Menininkas kaip išraiškos priemonę naudoja metaforą, todėl subtilios, užkoduotos metaforos taip pat atsispindi ir muziejaus erdvėse.

Pastato forma yra labai paprasta – kaip pozicija, kad turinys yra tiek svarbus, jog architektūra neturi jo užgožti. Medžiagiškumas taip pat labai lakoniškas – tai reljefiniai betoniniai paviršiai, kurie svarbūs savo taktiliškumu. Nors pastatas iš tolo yra lakoniško balto tūrio, arti jo atrandama tekstūra, kuri kuria detalumą, jautrumą. Vyrauja balta spalva, o ją papildo kiek atspindintys plieno elementai svarbiose interjero erdvių pasikeitimo zonose.

Pastatas orientuojamas taip, kad jo pietinėje pusėje suformuojama didelė viešoji erdvė, kurios centre numatomas mažasis tūris, ši erdvė jungia labai svarbią trajektoriją tarp Respublikos gatvės ir Kranto gatvės, kuri veda Senvagės link. Pastato pozicija yra svarbi ir tuo, kad ji atkartoja istorinės Topolių alėjos perimetrą.

Viešoji erdvė šioje struktūroje yra itin svarbus elementas, galima sakyti, kad visas sklypo plotas yra viešoji erdvė, nes ji persikelia ir ant pastato stogo, nuo kur apžvelgiama visa Panevėžio miesto panorama.

Panevėžiečiams ši vieta yra labai sentimentali dėl čia buvusio kino teatro „Garsas“, todėl architektūriniame konkurse, norint išlaikyti šios vietos, kaip kino erdvės, prasmę ir istoriją, buvo pasiūlyta muziejaus programą papildyti nekomercinio kino sale, kurios tūris yra pagrindinis elementas viešojoje erdvėje, taip dar sureikšminant kino funkcijos retrospektyvą ir, žinoma, suteikiant jai perspektyvą.

Muziejus tapo tikru miesto akseleratoriumi, per beveik metus jį aplankė virš 70 tūkst. lankytojų, žiniasklaidoje net buvo sakoma, kad tai – mažasis Bilbao efektas. Muziejus veikia šiuolaikinės muziejininkystės principais – tai ne tik parodų erdvės, tai ir edukacijos, ir integracijos platforma, bendruomenės katalizatorius.

Svarbu ir tai, kad pats menininkas paliko savo pėdsaką pastate: architektai kartu su Stasiu Eidrigevičiumi kūrė pastato ženklinimo sistemą – tai autoriniai menininko darbai, infocentre pastato motyvais Stasys Eidrigevičius sukūrė milžinišką vienos linijos piešinį.