Tarpinstitucinio pasitarimo metu diskutuota dėl tyrimų metu surastų ankstesnių laikotarpių architektūros elementų eksponavimo būdo, pastato pritaikymo Merkinės krašto muziejaus ekspozicinėms ir edukacinėms erdvėms poreikių bei galimybių. Ypač daug klausimų kilo dėl rytinio fasado (nuo aikštės pusės) projektinių pasiūlymų ir ankstesnių architektūrinių elementų (bromos) vietos pažymėjimo moderniomis priemonėmis. Rengiant projektą, bus atsižvelgta į visų šalių nuomones ir išsakytus argumentus.

Projektiniai pasiūlymai viešinami Varėnos r. savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Prieš rengiant tvarkybos darbų projektą, kaip praneša KPD, atlikti ardomieji architektūros tyrimai (architektė, NKPA spec. ekspertė Loreta Janušaitienė), statinio konstrukcijų ekspertizės (doc. dr. Juozas Merkevičius), istoriniai tyrimai (istorikė, kultūros paveldo apsaugos specialistė Indrė Baliulytė), žvalgomieji fasadų polichromijos tyrimai (kultūros paveldo apsaugos specialistė Indra Adamonytė).

Projektinių pasiūlymų, projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis pasirašyta su UAB „Statprojektas“.

Namas „Vazos namu“ ar „valdovų rūmais“ vadinamas dėl to, dalijasi KPD, kad jame prieš pat mirtį buvo apsistojęs Lietuvos - Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, miręs Merkinėje 1648 m. gegužės 29 d. Karaliaus širdis palaidota Vilniaus katedros požemiuose, o kūnas – Krokuvos Vavelyje. Name Šiaurės karo metu (1707-1708 m.) buvo apsistoję ir Rusijos caras Petras I, Švedijos karalius Karolis XII. Jame buvo įsikūrę ir karvedžių štabai.

Taip Napoleonas Orda 1874 m. pavaizdavo vadinamąjį Vazos namą. Už jo matosi Merkinės rotušė su bokštu. KPD iliustr.

Kaip tiksliai atrodė pastatas XVII–XVIII a., nėra žinoma. Seniausias pastato atvaizdas yra pateikiamas 1852 m. pieštoje Napoleono Ordos litografijoje. Anot Algimanto Miškinio, litografijoje pavaizduota arka galėjo būti vienintelis senųjų valdovų rūmų architektūros fragmentas. XX a. pr. darytoje fotografijoje taip pat matosi arka.

1856 m. po Lietuvą keliavęs Teodoras Triplanas apie šį pastatą rašė taip: „<...> čia, pasak padavimo, buvusi smuklė, kurioje Vladislovas mirė... Tai beveik sugriuvęs nedidelis namelis, tikriausiai niekada nuo kitų nesiskyręs; jame gyvena žydas, pardavinėjantis degutą, silkes, virves, galąstuvus, druską ir manufaktūros prekes. Netikiu, kad tokioje vietoje mirė Lenkijos karalius, kai šalia buvo jėzuitų vienuolynas“.

Merkinės miesto dokumentai byloja, kad tai buvo miestelio burmistro Tomo Karlovičiaus ir jo žmonos Onos Pikieliovos nuosavybė. Po T. Karlovičiaus mirties namas atiteko italų kilmės Merkinės seniūnui Mikalojui Scipioni Campo, šis vėliau jį pardavė Prūsijos bajorui vokiečiui Tobiasui Poppeliui. Šis pardavimo aktas įrašytas į miesto magistrato knygą 1643 metais. Iš to galima daryti išvadą, kad būtent nuosavybės teisę į šį pastatą turint šiam vokiečiui Vladislovas Vaza lemtingą 1648 metų gegužę ir sulaukė mirties.

Istorijos šaltiniai, kaip rašoma KPD pranešime, rodo, kad, keliaudamas į Vilnių, Merkinėje Vladislovas Vaza yra praleidęs ištisas savaites. Tikėtina, kad tokiai valdovo laikysenai turėjo įtakos Merkinėje tada gyvenusi jo favoritė Lvovo pirklio dukra gražuolė Jadvyga Lužkovska, kuri 1635 m. jam pagimdė sūnų Vladislovą Konstantiną Vazą. Karalius savo nesantuokinį sūnų pripažino, suteikė jam grafo Vasenau titulą.

Apie 1910–1912 m. Merkinės valsčiaus valdyba už 5000 rublių pastatą su prie aikštės įrengta krautuve iš žydo nupirko. Namas buvo rekonstruotas ir įgijo XX a. pr. būdingą standartinį vaizdą. Tarpukariu pastate veikė vietinės valdžios raštinė, po II pasaulinio karo įkurta pradinių klasių mokykla, pastatas naudotas kaip bendrabutis.