2021 spalio 19 d. antradienis, 11:27
Reklama  |  facebook

Stokholmas. Kai miestas kuriamas žmonėms

2018-07-15 09:03
Architektas Donatas Počešiūnas yra vienas iš aktyvių universalaus dizaino Lietuvoje propaguotojų. Todėl lankydamasis Europos ar Šiaurės šalyse, stebi, kaip užsienyje įrenginėjama infrastruktūra, remiantis universalaus dizaino principais.
nuotrauka
Architektas Donatas Počešiūnas. Pašnekovo asm. albumo nuotr.


Neseniai lankėtės Stokholme – Švedija visuomet buvo draugiška šalis žmonėms, turintiems įvairių poreikių. Jiems universalus dizainas – nebėra tik žodžių junginys.

Švedija iš tiesų galvoja kur kas plačiau, negu mums įprasta. Jeigu Lietuvoje vis dar kalbama apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems, tai Švedija kuria aplinką, kuri būtų tinkama ir prieinama visiems, kitaip tariant, pagal universalaus dizaino principus. Tai pasakytina ne tik apie informacijos prieinamumą viešose vietose, bet ir apie viešąjį transportą.

Pasidalinkite pastebėtais universalaus dizaino pavyzdžiais.

Kad ir toks paprastas dalykas, kaip nuolydžiai arba vadinamieji pandusai. Pavyzdžiui, Stokholme panduso nuolydis neturi būti didesnis negu 6 proc., kai Lietuvoje jis yra nustatytas – 8,3 proc. Arba parduotuvės: daugelyje Stokholmo parduotuvių prekės yra sudėliotos tokiame aukštyje, kad jas nesunkiai pasiektų vežimėlyje sėdintis žmogus arba vaikas. Pas mus gi yra tekę matyti, kaip žemesnio ūgio žmonės sutrikę stoviniuoja prie vitrinų, nes negali pasiekti prekės, esančios ant viršutinės lentynos.

Tie, kurie Vilniuje naudojasi viešuoju transportu, turbūt nesyk atsidūrė situacijoje, kai autobuso ar troleibuso durys atsiveria tiesiai priešais stulpą, kurie stotelėse palikti palei pat šaligatvio kraštą. Arba net ir žemagrindžiai nauji autobusai sustoja atokiau nuo šaligatvio krašto – kam tada modernus autobusas, jeigu tėvai su vaikų vežimėliais arba žmonės su pirkinių krepšiais ant ratukų negali paprastai, nenaudodami didelių fizinių pastangų išlipti iš tokio autobuso? 

Vilniuje jau atsirado keli „kalbantys“ šviesoforai, tačiau daugelis įrenginių, esančių viešosiose vietose, prieinami ne visiems. Gi Stokholme, kaip pastebėjau, viešosiose erdvėse naudojami didesnio šrifto užrašai, įgarsinti mechanizmai.

Švedijoje vyrauja nuostata, kad mieste joks žmogus, nesvarbu, kas ir koks jis – neįgalus ar sveikas, jaunas ar senas, užsienietis ar vietos gyventojas, tėvai su vaikų vežimėliu, žmogus su dviračiu ar riedučiais, pagaliau – tempiantis sunkų nešulį, – turi jaustis patogiai. Švedijoje, kaip pastebėjau, nesudaroma situacija, kurioje žmogus pasijustų ko nors nesugebantis, nesuvokiantis, pasijustų diskriminuojamas. Miestas, jo aplinka turi būti patogūs visiems. 

Pas mus investuojami nemaži pinigai modernizavimui – daugiabučių namų, o pastaruoju metu – ir kvartalams. Tačiau nepanašu, kad būtų paisoma universalaus dizaino principų. Ką pastebite užsienyje?

Stokholme, kaip jau ir minėjau, vystoma urbanistinė strategija – visiems. Taigi ir gyvenamieji namai tampa integruota miesto visiems dalimi. Kuriami namai „be kliūčių“.

Kiek mačiau renovacijos projektų, daugiabučių kiemuose kuriama tokia aplinka, kad kiekvienas galėtų laisvai apeiti namą, be kliūčių nuvažiuoti ar nueiti į aikštę, prekybos centrą, patogiai prieiti ir pasinaudoti viešuoju transportu. Žmogus Švedijoje yra visavertis pilietis. 

Tiesa, reikia pažymėti, kad Švedija turi teisinį mechanizmą, kuris sudaro galimybių laisviau ir paprasčiau įgyvendinti pokyčius, modernizuojant daugiabučius. Jie turi galimybių išpirkti modernizuojamus būstus arba namai jau priklauso miestui. Jie naudoja viešųjų ir privačių lėšų konsolidavimą, naudoja įvairių fondų lėšas. To rezultatas – Švedijoje net 60 proc. renovuotų butų yra patogūs gyventi negalių turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje plataus masto masinė gyvenamųjų namų renovacija pagal tipizuotus modelius gali turėti itin negatyvių socialinių, ekonominių ir kultūrinių (architektūrinių) padarinių, nes nebus tinkami gyventi visiems. Manau, kad atskirus renovuojamus namus reikia susieti su miestų, rajonų ir kvartalų atnaujinimo vizijomis, kur pagrindinė iniciatyva tektų savivaldybėms. 

Sovietmečiu statytus daugiabučių rajonus jau paliko dabartinė kurianti karta – 30–40 metų žmonės. Jie nelinkę gyventi namuose su pereinamais kiemais, neturėdami kur statyti automobilių, neturėdami saugių vaikų žaidimo aikštelių.

Manau, kad Vilniuje didžiąją dalį socialinių bei erdvinių miesto problemų galima išspręsti tiesiog racionaliai taikant užstatymą, užpildant nenaudojamus plotus konkrečiai vietai parinktomis funkcijomis. Miestą reikia kurti, modernizuoti, galvojant apie miesto gyventoją, jo poreikius. Tai yra paprasta formulė sukurti patogų visiems miestą, kuriame kiekvienas iš mūsų jaustųsi oriai ir patogiai. 

Donato Počešiūno nuotr. 

Statybunaujienos.lt




Universalus dizainas

nuotrauka
2021-10-15 21:24
Universalus dizainas – tai aplinkos ir gaminių kūrimas, kuomet sudaromos vienodos galimybės tuo pačiu daiktu ar erdve naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų gebėjimus ar poreikius.
nuotrauka
2021-09-17 11:55
Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės,...
nuotrauka
2021-05-17 13:44
Vasaros pradžioje vilniečių lauks dar daugiau žaliųjų erdvių – baigiami atnaujinti parkai ir skverai taps atviri visuomenei. Birželį jau bus galima grožėtis Reformatų skvero želdynais, pasivaikščioti naujuoju Paplaujos bulvaru, laiką leisti sutvarkytoje dešinėje Neries krantinėje.
nuotrauka
2021-05-17 07:14
Liftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau.
nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-05-11 15:37
Žmonėms su negalia būstas galės būti pritaikytas greičiau ir kokybiškiau – tokią galimybę atvers viešųjų pirkimų pakeitimai. Neįgalieji taip pat turės galimybę pasirinkti sau tinkamiausią perkėlimo įrangą būste.
nuotrauka
2021-03-08 10:10
Lentvaryje dar šiais metais turėtų išdygti išskirtinis pastatas – Lentvario pradinės mokyklos sporto salė. Ji turės tokiems pastatams įprastai nebūdingus apvalios formos langus. Anot projekto autoriaus, sporto salėms įspūdingų architektūrinių sprendimų nepritaikysi, tačiau norėjosi, jog ji neprimint...
nuotrauka
2021-02-18 07:20
Žmogus yra vertės matas, todėl langai, durys ar slankiosios sistemos turi būti gaminami, kuriami ir išmaniai įrengiami ne pastatui, o žmogui. Kai gamintojas mąsto apie žmogų, jo gaminiai negali būti blogi. Todėl GEALAN bendrovės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, atramos taškas – gaminius...
nuotrauka
2020-11-06 11:28
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Iki šiol buvusi viena iš teisme besilankančiųjų problemų išspręsta – į teismą galės patekti visi judėjimo negalią turintys asmenys.
nuotrauka
2020-10-06 08:33
Vienose judriausių Vilniaus gatvių pradėti taikyti nauji eismo valdymo sprendimai, kad pėstieji, dviratininkai, vairuotojai ir kiti eismo dalyviai judėtų saugiau. Ateities – Visorių g. sankryžoje jau nuo pirmadienio įjungti naujai įrengti šviesoforai, o šią savaitę jie pradės veikti ir rekonstruojam...
nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-19 20:50
Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad atnaujinami paplūdimiai būtų patogūs bet kokių fizinių galimybių žmonėms. Pirmiausia – kad jiems būtų pritaikytos stovėjimo aikštelės, privažiavimas prie vandens bei tualetai, o taip pat – kad jie turėtų galimybę patogiai išsimaudyti.
nuotrauka
2020-05-29 09:15
Rekordiškai gerus finansinius rezultatus pernai pasiekusi Vilniaus „Grinda“ dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms.
nuotrauka
2020-05-14 08:33
Užbaigti keltuvo žmonėms su negalia įrengimo darbai Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Neseniai gauta techninės būklės patikrinimo išvada, kad įrenginys tinkamas naudoti.
nuotrauka
2020-05-11 08:32
Sostinėje jau pradedamos įrengti 23 naujos vaikų žaidimų aikšteles, kuriose galės žaisti ir judėjimo negalią turintys vilniečiai. Tokiose aikštelėse atsirado modernus daugiafunkcinis kompleksas su integruota šliaužyne, dvigubomis sūpuoklėmis, karusele ir specialia saugia danga. Pirmoji aikštelė jau ...
nuotrauka
2020-05-04 11:05
Siekiant gerinti keliones traukiniais skirtingų poreikių keleiviams, „Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą.
nuotrauka
2020-04-06 08:18
Šią vasarą Vilniaus mieste pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys. Jį planuojama įrengti Pilaitėje, prie Gilužio (kitaip – Gelūžės) ežero. Šiuo metu parengti paplūdimio įrenginių projektiniai pasiūlymai, kuriuos jau galima įvertinti (nuoroda apačioje).
nuotrauka
2020-02-25 10:36
Pernai įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai numato imperatyvią pareigą savivaldybėms užtikrinti visiems rinkėjams ir visose apylinkėse teisę balsuoti, nesunkiai patekti į balsavimo patalpas ir gauti tinkamą pagalbą. Balsavimo teisė turi būti užtikrinta tiek neįgaliesiems, tiek pagyvenusiems žmonėm...
nuotrauka
2020-02-20 12:14
Viečiūnuose atidarytos atnaujintos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ patalpos. Visa numatoma projekto vertė 176 024,68 eur, 15% sudarys Druskininkų savivaldybės lėšos.
nuotrauka
2020-02-10 10:26
Per pastaruosius 2019 metus vien Kauno oro uoste pagalba specialių poreikių turintiems keleiviams buvo suteikta 2935 kartus arba beveik trečdaliui dažniau nei 2018 metais. Bendrai Lietuvos oro uostai per praėjusius metus aptarnavo daugiau nei 11 tūkst. ribotos judėsenos keleivių prašymų, tai yra 3,6...

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas