Kodėl būtent „Linkmenų fabrikas“?

Pasak projekto vadovo, VILNIUS TECH docento-partnerio Liudo Galdiko, idėja naudoti šį objektą studentų kursiniam darbui gimė dar prieš keletą metų. „Ieškojome vietos, kuri studentus įkvėptų, būtų lengvai pasiekiama, matoma kiekvieną dieną einant į paskaitas ir kartu leistų jiems praktiškai kurti. Taip pasirinkome „Linkmenų fabriką“ ir aplinkinius pastatus“, – pasakoja jis. Ši erdvė tapo savotiška BIM mokymosi laboratorija, kurioje studentai galėjo dirbti su realiais duomenimis ir kontekstu.

Komandinis darbas ir realūs projektavimo procesai

Vienas pagrindinių projekto tikslų – suburti tarpdisciplininę komandą, galinčią realiomis sąlygomis išbandyti visą BIM procesą – nuo idėjos iki statybos leidimo. Studentai patys kūrė projekto įgyvendinimo planą (PIP), BIM įgyvendinimo planą (BEP), atliko modelių koordinavimą, taikė skaitmenines simuliacijas, eksperimentavo su programinės įrangos integracijomis. „Svarbu buvo leisti studentams atsiskleisti, kiekvienam atrasti savo stipriąsias puses. Vadovų darbas – šias stiprybes pastebėti ir išnaudoti komandos labui“, – pabrėžia L.Galdikas.

Technologijos: nuo skenavimo iki DI

Projektas išsiskyrė metodų įvairove. Jis įgyvendintas pagal Viešųjų pirkimų konkurso taisykles: parengtas BIM įgyvendinimo plano (BEP) dokumentas, atliktas esamų sąlygų modeliavimas, sukurti sklypo (SP), architektūros (SA), konstrukcijų (SK), ŠVOK ir elektrotechnikos (E) BIM modeliai. Atliktos integruotos su BIM modeliais statinio analizės ir skaičiavimai: konstrukcijų statikos, energinės-dinaminės ir apšvietimo analizės. Pasitelkiant dirbtinio intelekto (DI) įrankį, taip pat tiesiogiai integruotą į BIM modelį, sukurti alternatyvūs fasado sprendiniai. Teritorijos duomenys buvo surinkti naudojant dronus, o pastato vidaus taškų masyvai – 3D skeneriu. Pirmą kartą plačiau buvo taikoma ir „Speckle“ platforma, leidžianti dirbti kelioms disciplinoms viename duomenų modelyje – tai BIM Level 3 principų (BIM trečiasis, aukščiausias, brandos lygis) išbandymas realybėje.

„Šiame projekte dirbtinis intelektas padėjo ne tik kurti, bet ir pagreitino daug darbo etapų, atskirais atvejais – tiesiog perėmė funkcijas“, – sako VILNIUS TECH Statinių skaitmeninių ir informacinio modeliavimo technologijų centro (SSIMTC) vadovas doc. dr. Vladimiras Popovas.

Metodinė ir praktinė vertė universitetui

„Renkamės objektus, kurie yra VILNIUS TECH studentų miestelių teritorijose, – pažymi doc. dr. V.Popovas, – kad, kiekvienas tokio pobūdžio projektas ne tik suteiktų studentams praktikos, bet ir kurtų realią vertę universitetui.“

Pirma, studentai, dirbdami su realiais pastatais, gilina profesines žinias ir kuria vertingą medžiagą, kuri vėliau pritaikoma universiteto turto valdymui. Pvz., Linkmenų teritorijoje, kur buvo modeliuojami du senos statybos pastatai, studentai ne tik atkūrė jų skaitmeninius BIM modelius, bet ir pateikė konkrečius rekonstrukcijos pasiūlymus.

Antra, turto valdymo tarnybos gavo tikslius skaitmeninius modelius, kurie padeda kasdienėje veikloje: matuojant plotus, planuojant remontus, pritaikant pastatus naujoms funkcijoms ir pan.

Skaitmeninis dvynys – kaip ilgametis mokymosi objektas

Studentų kurtas „Linkmenų fabriko“ BIM modelis neliks tik konkurso eksponatu – jis taps ilgalaikiu universiteto mokymosi objektu.

Antrajame kurse studentai imsis projekto tęsinių – analizuos kitus statinio gyvavimo ciklo etapus. Sukurti BIM modeliai bus naudojami tiek projektuojant statybos technologiją, tiek planuojant turto valdymą. Tai padės jiems ne tik įgyti kompleksinių BIM žinių, bet ir pasiruošti realiems iššūkiams darbo rinkoje.

Koordinacinis modelis „Speckle“ sistemoje. VILNIUS TECH vizualizac.

Studentai kuria ne tik BIM modelius – kiekvienas jų atlieka konkrečią rolę pagal savo specializaciją: vieni atsakingi už inžinerines sistemas, kiti – už infrastruktūrą, dar kiti – už fasadų architektūrą ar konstrukcijų skaičiavimus. Bet svarbiausia, kad visi jie mokosi atlikti BIM projekto koordinatoriaus rolę. „Tai atskiros mozaikos detalės, kurios galiausiai virsta vientisu projektu. Ir tai geriausiai atspindi, kas iš tikrųjų yra BIM – komandinis darbas, integracija ir gebėjimas mąstyti sistemiškai“, – sako doc. dr. V.Popovas.

Žingsnis nuo mokymosi prie pramonės

SSIMTC aktyviai siekia suartinti akademinę aplinką su pramone. „Mūsų tikslas – išbandyti naujausias technologijas, integruoti jas į studijų praktiką ir perduoti jas įmonėms kartu su mūsų absolventais“, – teigia doc. dr. V.Popovas. Jau pirmo kurso studentai įgyja pakankamai kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsilieti į rinką – dalis jų jau dabar dirba įmonėse, kuriose atlieka su BIM susijusias funkcijas. Į studijas jie atėjo siekdami gilinti ir sisteminti savo turimas žinias bei įgyti papildomų kompetencijų, kad galėtų dirbti dar efektyviau ir profesionaliau. Kita dalis studentų BIM technologijų pagrindus įgijo studijų metu ir būtent tai jiems atvėrė duris įsidarbinti BIM projektavimu užsiimančiose įmonėse.

BIM – kaip profesinis ir kūrybinis laukas

VILNIUS TECH pavyzdys rodo, kad BIM – tai ne tik metodas ar technologija. Tai požiūris į visą statinio gyvavimo ciklą: nuo idėjos iki nugriovimo ir utilizavimo, kuris taip pat turi būti organizuojamas tvariai. Tokiu būdu teorija natūraliai pereina į praktiką, o studentai tampa visateisiais projekto kūrėjais.

VILNIUS TECH studentai „Lietuvos BIM projektai“ konkurse atsidūrė laimėtojų gretose. Statinio informacinio modeliavimo (BIM) magistro kurso studentų komanda konkursui pristatė „Sandėlių paskirties pastato Linkmenų g. 28, Vilniuje, kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į mokymo, projektą“. Alekso Jauniaus nuotr.

Apdovanojimą pelniusį projektą kūrė Statinio informacinio modeliavimo SIMfm-24 grupės studentai: Valdas Kondratovič, Vaidas Markevičius, Olegas Melešinas, Edyta Urbonė, Artūras Varkala, Mantas Petronis. Projektui vadovavo docentas-partneris Liudas Galdikas. Su komanda bendradarbiavo SSIMTC vadovas doc. dr. Vladimiras Popovas bei doc. dr. Rasa Džiugaitė-Tumėnienė.