Kokybės kontrolė: gyventojai matys, kokie darbai buvo atlikti ir kaip

Iki šiol tokios informacijos negalima buvo analizuoti vienoje vietoje. Dalį informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) galima rasti Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose. Pastatų priežiūros dokumentus kaupia pastatų valdytojai (pavyzdžiui, daugiabučių bendrijos), tačiau tokia informacija paprastai neviešinama, o keičiantis bendrijų vadovams ne visada yra perduodama. Todėl informacija apie pastato techninę būklę kartais nėra tinkamai administruojama ar kaupiama.

Dalis šių duomenų yra svarbūs ne tik tų pastatų, bet ir kaimyninių namų gyventojams, o mąstant plačiau – valstybės institucijų ir visuomenės interesas geriau suprasti miesto ar šalies pastatų būklę yra aktualus vos ne kiekvienam piliečiui.

Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikėtų tikrinti inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus turi atlikti akredituoti priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Šie svarbūs dokumentai dažniausiai nėra pasiekiami visiems suinteresuotiems asmenims, pavyzdžiui, daugiabučio butų savininkams. Pasitaiko ir atvejų, kai pastatų valdytojai vėluoja ar apskritai neužsako pastato komponentų patikros.

Pradėjus veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistemai, pastatų priežiūros, būklės vertinimo ir rizikingumo duomenys bus pasiekiami pastatų valdytojams, savivaldybėms ir kitiems suinteresuotiems asmenimis (butų savininkams, renovaciją vykdančioms įmonėms ir kt.). Taip pat bus sudaryta galimybė vertinti pastato energinio naudingumo klasę, jo būklę, energijos suvartojimo sąnaudas ir kitus bendrinius pastatų duomenis.

Pexels nuotr.

Tikslūs duomenys svarbūs ir esamiems gyventojams, ir galimiems būsto pirkėjams

Sistemoje bus viešai pasiekiama informacija apie pastato renovacijos projektus. Pastatų duomenų banko informacinė sistema leis žinoti, pavyzdžiui, ar daugiabutyje atnaujintas liftas, ar keistas stogas, vamzdynai, kitos konstrukcijos. Tokie duomenys yra ypač svarbūs būsimiems būsto pirkėjams, ketinantiems pirkti butą antrinėje rinkoje. Pastebėta, kad Skandinavijoje skaitmeninius duomenis turintys pastatai paprastai yra brangiau parduodami negu tie, kurie tokių duomenų neturi.

Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą. Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo ir energinio efektyvumo gerinimo.

Duomenis Pastatų duomenų banko informacinei sistemai teiks Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos energetikos agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, daugiabučių bendrijų pirmininkai arba namą administruojančios įmonės, savivaldybės, statinio komponentų techniniai prižiūrėtojai.

Daugiau informacijos apie Pastatų duomenų banko projektą – ES NextGeneration svetainėje ir SSVA svetainėje.