2026 m. lapkričio 6 d. penktadienis, 18:44:04
Reklama  |  facebook

Subrangovų teisės ir valstybės atsakomybė: ką parodė „ORLEN Lietuva“ modernizavimo projektas

2025-12-03 16:28
Mažeikiuose vykdomas „ORLEN Lietuva“ naftos žaliavos likučio konversijos įrenginio modernizavimo projektas yra strateginis valstybės objektas. Kai 2025 m. pabaigoje „ORLEN Lietuva“ nutraukė sutartį su pagrindiniu rangovu „Petrofac International“, projektas, nors ir įgyvendintas apie 80 proc., sukėlė krizę vietos subrangovams.
nuotrauka
ORLEN Lietuva nuotr.


Minimos įmonės
ORLEN Lietuva, AB
LSK (Lietuvos statybos konfederacija, iki 2026 m. rugsėjo – Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
VPT (Viešųjų pirkimų tarnyba),
VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija),
Petrofac International,
Kas nutiko Lietuvos subrangovams, ką pagal kompetenciją galėjo ir turėjo daryti valstybės institucijos, ir kokie konkretūs keitimai yra būtini, kad ateityje tokie rizikos atvejai nebūtų lokalizuojami vien ant vietos įmonių pečių?

Kas nutiko Lietuvos subrangovams ir kodėl jie tapo pažeidžiami

Kai „ORLEN Lietuva“ nutraukė sutartį su „Petrofac“, Lietuvos subrangovai, atlikę darbą projekte, susidūrė su realia rizika negauti atlyginimo už atliktus darbus. Vyriausybės komunikacijos departamentas konstatuoja, kad tai yra strateginis projektas, todėl pagrindinis tikslas – kad darbai judėtų sklandžiai. Tuo pačiu departamentas nurodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. „ORLEN Lietuva“ informavo, jog „projektas vykdomas su nedideliais vėlavimais, bet tikimasi jį užbaigti laiku“, o posėdžių metu jokių indikacijų dėl „Petrofac“ finansinio nestabilumo ar reikšmingų atsiskaitymo problemų nepateikta.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė primena teisinį faktą, kuris paveikė subrangovus: „Kilę ginčai tarp rangovo ir subrangovo, atsiskaitymų klausimai ir kt. turi būti sprendžiami tarp šių dviejų šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta tvarka ir ši sutartis (...) nėra viešųjų pirkimų įstatymu reguliuojamas klausimas.“

Darius Vedrickas

Viešųjų pirkimų tarnybos
vadovas
Dariu Vedrickas.
Alekso Jauniaus nuotr. 
 

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas paaiškino, kad perkančioji organizacija, jeigu tai leidžiama dėl pirkimų sutarties pobūdžio, pirkimų sąlygose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę, bet jeigu perkančiosios organizacijos ir rangovo pasirašytoje sutartyje tokios galimybės nėra, kilę ginčai, atsiskaitymų klausimai turi būti sprendžiama sutartyje nustatyta tvarka ir ši sutartis tarp rangovo ir subrangovo nėra Viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ) reguliuojamas klausimas.

2022 m. Rugpjūtis 12 d.  · Rugpjūčio 11 dieną vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykloje iškilmingai paminėta Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybų pradžia.
2022 m. rugpjūčio 11 d. vienintelėje Baltijos šalyse
naftos perdirbimo produktų gamykloje iškilmingai paminėta Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybų pradžia.
Nuotrauka
iš ORLEN Lietuvoje FB įrašo
 

Kaip akcentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, detalias atsiskaitymo tvarkas tarp rangovų ir subrangovų galima apibrėžti sutartyse – pagal Civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimus. „VPĮ numatyta galimybė taikyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais modelį. Šiomis nuostatomis buvo siekiama spręsti tuos atvejus, kai pagrindinis rangovas susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau konkrečios tvarkos ir terminai nustatomi individualiose sutartyse“, – paaiškino ministerija. 

• Reali praktika rodo, kad tokios „derybos“ mažesniems subrangovams, susiduriantiems su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis, dažniausiai yra tik teorinė galimybė – jų derybinė galia per maža. Todėl tokie saugikliai turėtų būti ne rekomenduojami, o privalomi visiems strateginiams projektams. Kitaip subrangovų apsaugos garantijos ir galimybės greitai susigrąžinti priklausančius mokėjimus išlieka ribotos. 
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtina įtvirtinti pakeitimą: jei projektas trunka ilgiau nei metus ir jo sąmatinė vertė viršija 10 mln. eurų, perkančioji organizacija ir visa projekto eiga turėtų būti audituojama kas pusmetį. 

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovas Tadas Paulavičius pateikė procesinį paaiškinimą: „Įprastai, jei juridinis asmuo yra įsteigtas kitoje valstybėje, nemokumo byla yra keliama juridinio asmens kilmės valstybėje ir pagal tos šalies teisės aktų reikalavimus yra vykdoma nemokumo procedūra.“ Jis taip pat nurodė procedūrų terminus Lietuvoje, kai keliama šalutinė byla, ir perspėjo, kad sudėtingose bylose kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas gali užtrukti net iki metų ar ilgiau.

• Tokia procesinė realybė išryškina, kad vietos subrangovams siekti greito atlygio per nemokumo procedūras dažnai nėra realistiška alternatyva.

VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė nurodė, kad VMI naudoja ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS), kuri identifikuoja įmones, kurioms galimai gresia nemokumo rizika, tačiau pripažino, kad APS dalyvavimas yra savanoriškas ir kad „tokiais atvejais, kai įmonė nėra PVM mokėtoja Lietuvoje, ir / arba ji neprivalo teikti finansinės atskaitomybės dokumentų, tai ji nėra vertinama nustatant APS dalyvius.“ Tad APS negalėjo užfiksuoti rizikos, kuri turėjo įtakos lietuviškiems tiekėjams.

VMI patikino, kad „Petrofac“ biudžetui nėra skolinga.

• Šių institucijų atsakymai atskleidžia aiškų priežastinį ryšį: pagal dabar galiojančią sistemą atsakomybė už atsiskaitymus su subrangovais paliekama komercinėms sutartims tarp įmonių, o valstybės priežiūros mechanizmai neapima užsienio rangovų finansinės būklės stebėjimo.

Ką pagal kompetenciją galėjo daryti institucijos

Vyriausybės komunikacijos departamentas pabrėžė, kad „valstybės institucijos ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su „ORLEN Lietuva“ ir Lietuvos įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte, kad šis Lietuvai svarbus modernizavimo etapas būtų sėkmingai užbaigtas.“

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Vyriausybei pritarus,
keturi ministrai pasirašė susitarimą
su bendrove „ORLEN Lietuva“.
LRV nuotr.
 

2025 m. kovą tuometinis premjeras potvarkiu sudarė darbo grupę, skirtą statybos projekto įgyvendinimui koordinuoti. Darbo grupei pavesta koordinuoti ir nagrinėti naftos žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos projekto įgyvendinimo klausimus, teikti atsakingoms institucijoms pasiūlymus dėl reikiamų sprendimų priėmimo ir, jei būtina, inicijuoti Vyriausybės sprendimų projektų rengimą.

„Praėjusią vasarą pasikeitus Vyriausybei nutrūko ir šios Lietuvos ekonomikai reikšmingos darbo grupės veikla. Šiandien (gruodžio 2 d., aut. past.) su darbo grupėje veikiančiomis ministerijomis sutarėme, kad jos veikla bus atnaujinta su uždaviniu apsaugoti modernizavimo darbus atlikusius lietuviškus verslus – tai yra išsireikalauti, kad jiems būtų atlyginta už subrangos darbus“, – sakė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (AVNT) paaiškino, kad prižiūri patį nemokumo procesą, kai prasideda konkretūs su nemokumu susiję veiksmai. Audito srityje AVNT periodiškai pagal rizikos vertinimą atlieka audito įmonių ir auditorių, auditavusių viešojo intereso įmones, tikrinimus bei užtikrina kitų audito įmonių ir auditorių kokybės peržiūras. „Petrofac“ nėra AVNT prižiūrimas subjektas.

Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Semėnė pabrėžė, kad statybos reguliavimas „nenustato specialių apsaugos mechanizmų komerciniams santykiams ar mokėjimų užtikrinimui“, todėl ministerija neturi teisinio instrumento tiesiogiai ginti subrangovų komercinių teisių.

• Taigi, institucijos negali perrašyti komercinių sutarčių turinio, negali priversti perkančiąją pusę užtikrinti tiesioginį mokėjimą, jei tokios nuostatos nebuvo sutartyse. Tačiau institucijų atsakymai taip pat rodo, kad politinė valia ir koordinacija gali atnaujinti kontrolės mechanizmus ir bandyti teisiniu ir administraciniu keliu išsireikalauti atsiskaitymų už atliktus darbus. Grupės Seimo narių susitikime su 4 ministerijų atstovais sutarta kitą savaitę rasti sprendimus, kaip apsaugoti Lietuvos subrangovų interesus 1 mlrd. eurų vertės ORLEN projekte Mažeikių naftos gamyklai modernizuoti.

Ką reikia keisti, kad būtų apsaugoti Lietuvos subrangovai

Ši situacija, Seimo narės Ingridos Braziulienės žodžiais, parodė labai aiškią spragą – Lietuvoje šiuo metu trūksta veiksmingų mechanizmų, kurie realiai apsaugotų mūsų subrangovus, kai tarptautiniuose projektuose generalinis rangovas yra užsienio įmonė.

Ingrida Braziulienė

Seimo narė 
Ingrida Braziulienė.
Asmeninio albumo
nuotr. 
 

„Mano manymu, būtina nedelsiant peržiūrėti susijusius teisės aktus, įtvirtinant naujus privalomus saugiklius. Strateginiuose projektuose užsakovas turi turėti teisę – ir pareigą – atsiskaityti subrangovams tiesiogiai, jei generalinis rangovas vėluoja arba susiduria su mokumo problemomis, – sako Mažeikiuose išrinkta Seimo narė. – Verslo teisėje visoms pusėms egzistuoja galimybė apdrausti save nuo potencialių nuostolių, tačiau siekiant didesnio pelno dažnai atsisakoma šio instrumento ir išeities pradedama ieškoti tik susidarius kritinei situacijai. Įstatymiškai įtvirtinus prievolę drausti sutartis nuo 0,5 ar 1 mln. Eurų, tikrai padėtų rasti lengvesnį sprendimą, susidarius sutarčių grandinėje kritinei situacijai. Tai nėra kosmetiniai pakeitimai – tai būtinos reformos, kad Lietuvoje dirbantys verslai būtų apsaugoti.“

• Institucijų atsakymai leidžia daryti išvadas, kad būtina įtvirtinti galimybę privalomai numatyti tiesioginį atsiskaitymą strateginiuose projektuose, nustatyti privalomas finansines garantijas ar draudimą didesnei sutarčių daliai, užtikrinti, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos būtų praplėstos taip, jog jos galėtų identifikuoti ir užsienio rangovų rizikas, bei paskirti Vyriausybės lygmens projekto priežiūros pareigūną / darbo grupę, kaip siūloma parlamentarų iniciatyvomis, kad būtų nuolat stebima ne tik techninė, bet ir finansinė projekto eiga. 

Reikia sisteminių teisinių ir administracinių pokyčių

Šiandienos realybė paprasta: jei Lietuvai rūpi, kad jos verslas, ypač mažesni ir vidutiniai subrangovai, neliktų rizikos negauti apmokėjimo įkaitais, reikia sisteminių teisinių ir administracinių pokyčių. Institucijų atsakymai rodo, kas pagal esamą tvarką yra įmanoma arba negalima, tačiau tik politinis sprendimas ir teisės aktų pakeitimai suteiks subrangovams realią, praktinę apsaugą.

Orlen Lietuva

ORLEN Lietuva nuotr.

Tad pirma, galiojantys teisės aktai ir institucijų kompetencijos dalija atsakomybes taip, kad subrangovai lieka priklausomi nuo komercinių sutarčių, o tai projekto atveju reiškė realų finansinį pažeidžiamumą.

Antra, ankstyvojo perspėjimo mechanizmai, kuriuos VMI aprašo kaip veikiančius, yra veiksmingi tik tam tikroms įmonėms ir neveikia užsienio įmonių, kurios Lietuvoje neteikia ataskaitų arba nėra PVM mokėtojos. Tai reiškia, kad sisteminė spraga egzistuoja ten, kur generalinis rangovas yra užsienio subjektas.

Trečia, procesinės alternatyvos – teikti pretenzijas užsienio nemokumo bylose arba inicijuoti šalutinę bylą Lietuvoje – pagal AVNT, gali užtrukti ilgai, todėl neturi būti vienintelė ir pagrindinė subrangovų apsaugos priemonė.

„ORLEN Lietuva“ į pateiktus klausimus atsakymų nepateikė, todėl lieka neaišku, kokias konkrečias priemones pati įmonė planuoja taikyti subrangovų interesams užtikrinti.  

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-11-06 07:18
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
nuotrauka
2026-11-05 14:04
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
nuotrauka
2026-11-04 14:05
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
nuotrauka
2026-11-04 09:08
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
nuotrauka
2026-11-04 05:39
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
nuotrauka
2026-10-30 10:20
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
nuotrauka
2026-10-30 09:54
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
nuotrauka
2026-10-29 08:14
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
nuotrauka
2026-10-28 15:31
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
nuotrauka
2026-10-28 09:35
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
nuotrauka
2026-10-26 06:10
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
nuotrauka
2026-10-25 08:26
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
nuotrauka
2026-10-23 09:10
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
nuotrauka
2026-10-22 15:16
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
nuotrauka
2026-10-22 14:44
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
nuotrauka
2026-10-22 08:12
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
nuotrauka
2026-10-22 06:10
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
nuotrauka
2026-10-22 06:06
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
nuotrauka
2026-10-19 15:39
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
nuotrauka
2026-10-19 15:29
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas