Kaip pranešė Finansinių nusiklatimų tyrimo tarnyba (FNTT), trys kaltinamieji galimai veikė pagal tokią pat schemą – pasinaudoję kitų žmonių duomenimis, jiems nežinant tikrųjų tikslų, kurdavo veiklos nevykdančias mažąsias bendrijas, fiktyviai įdarbindavo žmones ir, paskelbę mažųjų bendrijų bankrotus, siekdavo gauti Garantinio fondo lėšas darbuotojų atlyginimams, kurias priklauso išmokėti darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiam.

Įtariama, kad Garantiniam fondui pervedus darbo užmokestį mažųjų bendrijų darbuotojams, pinigai būdavo išdalijami – dalis atitekdavo mažosiose bendrijose įdarbintiems asmenims, o kita dalis galimai keliaudavo schemos organizatoriams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalijasi FNTT, du iš įtariamųjų – Vilniuje gyvenantys nemokumo administratorius ir mokytoja – pasinaudoję kitų asmenų duomenimis, 2018–2019 metais įkūrė dvi mažąsias bendrijas, galimai turėdami išankstinį tikslą pasisavinti Garantinio fondo lėšas. Manoma, kad veikdami per paskirtus bendrijų direktorius, kaltinamieji mažosiose bendrijose įdarbino po 8 asmenis, kurie galimai jokios veiklos nevykdė. Po kurio laiko buvo nutariama bendrijoms kelti bankroto bylas ir paskirti bankroto administratorius. Paskirti bankroto administratoriai nežinojo apie galimai rezgamus lėšų pasisavinimo planus, todėl, pradėję bankroto procedūras, kreipdavosi į Garantinį fondą dėl lėšų darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti skyrimo.

Skaičiuojama, kad šie du kaltinamieji bendrai apgaule galėjo įgyti per 32,5 tūkst. eurų Garantinio fondo lėšų.

Dar vienas į teismą keliausiantis Vilniuje gyvenantis asmuo galimai veikė panašiai. Įtariama, kad savo vardu įkūręs mažąją bendriją, jis įdarbino 8 asmenis, kurie nevykdė jokios veiklos. Paskelbus mažosios bendrijos bankrotą, administratorius kreipėsi į Garantinį fondą, kuris šios mažosios bendrijos darbuotojams pervedė beveik 16 tūkst. eurų. Įtariama, kad kaltinamasis iš fiktyvių darbuotojų sau grynaisiais pinigais galėjo pasiimti beveik 7 tūkst. eurų.

Iš viso valstybei trijų kaltinamųjų padaryta žala, kaip praneša FNTT, gali viršyti 48 tūkst. eurų – tokio dydžio civilinius ieškinius šioje byloje kaltinamiesiems pateikė VSDFV Kauno skyrius. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sigita Kairienė, surašiusi kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Už apgaule įgytą svetimą didelės vertės turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.