Aptartos pastato sutvarkymo ir įveiklinimo galimybės. Kultūros ministro komanda išsakė poziciją, jog paveldo saugojimas negali būti konservatyvus – paveldas turi būti gyvas ir tarnauti žmonių poreikiams, o norint pasiekti šį tikslą, būtina ir kompromisų paieška. Ministras informavo, jog derinami procesai dėl galimybių Kultūros ministerijai Klaipėdos ir Kauno centrinių paštų pastatus perimti savo žinion, taip pat siekiama suformuoti aiškią ir abejonių nekeliančią įveiklinimo koncepciją. Šiuo metu centrinio pašto pastatas priklauso AB „Lietuvos paštas“, kuris pavaldus Susisiekimo ministerijai.

„Objektas yra nei Kultūros ministerijos, nei savivaldybės, o „Lietuvos pašto“. Kol bus tokia neapibrėžta situacija, tol mes galime kalbėti, o objektas lieka sau. Tačiau matome ir „Lietuvos pašto“, ir Susisiekimo ministerijos konstruktyvų požiūrį, tad manau, kad tikrai galima įveikti šį klausimą. Dabar dedame daug pastangų ir procesai juda į priekį, kad abiejų centrinių paštų pastatai atsidurtų Kultūros ministerijos žinioje, Kultūros infrastruktūros centre, ir tokiu būdu jau valdydami patį procesą jau tikrai rastumėm geriausius sprendimus“, – pranešime cituojamas ministras.

„Visi procesai turėtų susieiti į vieną tašką – tiek galimybių studija, tiek formalūs sprendimai Vyriausybėje kalbant apie šių pastatų perėmimą ir aš tikrai tikiu, kad šios gražios vietos, tokie objektai tikrai turės ateitį ir šiais laikais. Mūsų tikslas, kad savivaldybė procese dalyvautų, ypač diskutuojant dėl šito objekto ateities vizijos. Mes tiesiog norime paruošti objektą tvariai ateičiai ir visi sprendimai tam yra daromi“, – sakė Simonas Kairys.

Anot mero Vytauto Grubliausko, Kultūros ministerijos siekis perimti pastatą savo žinion – gera žinia miestui.

„Kad Kultūros ministerija tampa ta institucija, kuri procesą vystys toliau perimdama pastatą iš „Lietuvos pašto“, manau, yra gera žinia ir Klaipėdai, ir visai kultūros bendruomenei. Šiandien sužibo gerokai ryškesnė viltis, kad galime kalbėti apie šito pastato perėmimą tolimesnėje ateityje, apie scenarijus, modelius ir variantus jo sutvarkymui. Šiandien aišku, kad atsakomybė už įveiklinimą greičiausiai bus ant miesto pečių, todėl turime girdėti bendruomenės siūlymus, kūrybinių organizacijų variantus ir išieškoti geriausius sprendimus, kurie atlieptų ir miesto galimybes, ir bendruomenės lūkesčius“, – sako V. Grubliauskas.

Anot mero, požiūris, kad miestas pastato perimti nenori, nėra teisingas.

„Kalba turi būti apie tai, kokios būklės turtą miestas gali perimti. Perimti atsakomybę, rūpesčius už sutvarkymą, už restauravimą – turbūt suprantame visi, kad tai sudėtinga misija. Jeigu kalbėti apie perėmimą objekto, kuris yra sutvarkytas ir turi tam tikrą viziją randant naujus papildomus finansavimo šaltinius tvarkyti jį ateityje, miestas tikrai nesakys, kad to nenori“, – sako meras.

Susitikimo metu taip pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos eiga, aptartos bendradarbiavimo galimybės, susijusios su Klaipėdoje veikiančių Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų veikla, kultūros projektais, akcentuota sklandesnio bendradarbiavimo būtinybė derinant investicinius projektus su kultūros paveldu susijusiuose objektuose ir teritorijose – Klaipėdos piliavietėje, Kūlių Vartų g. ir kt.