Iki vasario pabaigos į Lietuvą bus pristatyta 29 km plieninių vamzdžių iš Lenkijos gamintojo. Iš viso nuo statybų pradžios į sandėliavimo aikšteles iki pavasario bus atgabenti 45 km vamzdžių, kita dalis vamzdžių toliau bus vežama pagal grafiką.

Taip pat jau pradėtas pasirengimas sudėtingiems horizontalaus kryptinio gręžimo po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu darbams, tiesiant dujotiekio atkarpas po upėmis.

„Sau ir rangovams keliame ambicingą uždavinį – per 2020 metus nutiesti 100 kilometrų dujotiekio iš 165 km. Tai svarbus projektas ne tik Lietuvai, todėl laiko delsimui neturime, visas dėmesys sutelktas į tai, kad jungtis būtų nutiesta laiku ir kokybiškai“, – pranešime cituojamas laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius. Dujos naujuoju vamzdynu tiek į Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją, tiek į Lenkiją tekės jau 2021 m. pabaigoje.

GIPL dujotiekis. AMBER GRID nuotr. 

Per sausį-vasarį užsienio gamintojams pateikti užsakymai pagaminti pagrindinius dujotiekio techninius elementus: čiaupus, kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kameras ir kitas ilgai gaminamas dujotiekio statybai reikalingas medžiagas. Per ateinančias savaites toliau bus gabenami, virinami ir klojami vamzdžiai, paruošta dalis trasos, eisiančios per mišką, atliekami kiti statybos darbai.

Pirmieji GIPL dujotiekio statybai skirti vamzdžiai iš Lenkijos buvo pradėti vežti sausio pradžioje. Jie sandėliuojami specialiai įrengtose aikštelėse. Per visą planuojamą dujotiekio trasą išdėstyta 10 aikštelių. Siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir kokybišką planavimą, vamzdžiai pristatomi kuo arčiau fizinės darbų vietos. Iš sandėliavimo aikštelių vamzdžiai transportuojami ir klojami išilgai dujotiekio trasos.

Paruošus suvirintas vamzdyno atkarpas, kasama pusantro metro gylio tranšėja (vietomis ir gilesnė), į kurią guldomas paruoštas vamzdis. Per 2020 m. planuojama nutiesti beveik du trečdalius vamzdyno.

2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.