„Architektūrinio konkurso tikslas – išrinkti geriausią projekto idėją, kuri, pasirašius projektavimo sutartį su jos autoriumi architektu, būtų įgyvendinta. Deja, šiandienos praktika rodo, kad dėl neskaidrių, biurokratizuotų procedūrų, nereikalingų reikalavimų dalyviams, neaiškios konkurso užduoties ir kitų priežasčių šis esminis tikslas neretai „pametamas“, – sako Architektūros tarybos pirmininkas architektas Audrius Ambrasas, cituojamas Kultūros ministerijos pranešime.

Siekti kokybiško, visuomenės interesą atitinkančio architektūrinio konkurso rezultato trukdo ir architektūrinio konkurso specifikai nepritaikyti teisės aktai. Architektūros projektas yra meno kūrinys, o jis negali būti perkamas taip kaip trintukai, spausdinimo aparatai ar standartinės paslaugos. Suprasdama tai, Europos Sąjunga rengiasi pakeisti Viešųjų pirkimų direktyvą, integruojant į ją naują skyrių, aprašantį intelektines paslaugų pirkimo procedūrą – šia kryptimi turėtų būti koreguojami ir Lietuvos teisės aktai. Kita vertus, šiandien galiojantys teisės aktai įgalina perkančiąsias organizacijas rinktis didesnę konkurso kokybę užtikrinančius instrumentus (pavyzdžiui, neapriboti tiekėjų rato užkeliant kvalifikacinius reikalavimus), tačiau jie nėra naudojami.

Susitikimo metu Architektūros meno taryba pristatė kokybiško architektūrinio konkurso principus, tokius kaip: kokybiškos, profesionaliai parengtos konkurso sąlygos; aiški, neperteklinė užduotis ir aiškus rekomendacijų ir privalomų reikalavimų atskyrimas; prioritetas kokybės kriterijams; profesionali vertinimo komisija ir geriausio projekto išrinkimas diskusijų būdu; kompensacijos už darbą konkurso dalyviams įvedimas; nebūtinų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai atsisakymas; aiški ir savalaikė konkurso komunikacija; sąžininga projektavimo sutartis. Tarybos nariai pabrėžė, jog labai svarbu, kad sutarti kokybiško architektūrinio konkurso principai būtų taikomi ir privatiems, ir pagal viešųjų pirkimų įstatymą organizuojamiems architektūriniams konkursams.

Diskusijoje dalyvavę Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Vilniaus miesto ir Anykščių rajono savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai taip pat dalinosi savo patirtimi ir pasiūlymais.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad reikia siekti, jog architektūrinis konkursas viešųjų pirkimų kontekste būtų kokybiškas, efektyvus instrumentas, noriai naudojamas perkančiųjų organizacijų ir patrauklus architektams.

Kad taip atsitiktų, proveržio reikia keliose srityse: standarte – sukurti kokybiško architektūrinio konkurso standartą, taikomą ir privatiems, ir viešiems konkursams; teisėje – koreguoti teisės aktus, kad jie skatintų tą standartą įgyvendinti (Viešųjų pirkimų, Architektūros įstatymai, Projekto pirkimo taisykles); praktikoje – kad konkursų organizatoriai, perkančiosios organizacijos ir architektai tą standartą suprastų ir jo laikytųsi (reikalinga edukacija).

Susitikimo metu sutarta tęsti darbą, kviečiant diskusijoje dalyvavusius organizacijų delegatus dalyvauti Architektūros meno tarybos posėdžiuose ir kartu rengti siūlymus. Vienas iš artimiausių siektinų darbo rezultatų bus nauja Projekto pirkimo taisyklių (patvirtintų aplinkos ministro) redakcija, taip pat su ja susijusių teisės aktų (Viešųjų pirkimų, Architektūros įstatymų ir kt.) pakeitimų siūlymai.