Lėšos projektui „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas pietinėje tikslinėje teritorijoje" bus skirtos pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas" įgyvendinimo priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra", pranešė sostinės savivaldybė.

„Šiuo projektu siekėme atnaujinti ir miestiečių poreikiams pritaikyti vieną iš svarbiausių miesto žaliųjų erdvių bei miesto kraštovaizdžio elementų. Siekiame, kad šis kalnas taptų vieta susitikti, pailsėti nuo miesto triukšmo. Kartu tai svarbi jungtis tarp aukštutinės ir žemutinės Naujamiesčio terasos, tarp projektuojamos simfoninės muzikos salės ir senamiesčio, Liuteronų sodo ir Gedimino prospekto, o taip pat ir vienas miesto plaučių, švarinančių ir gaivinančių miesto orą. Taigi projektuotojams teko tikrai nelengvas uždavinys", – konstatavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, cituojamas pranešime.

Tauro kalno parko teritorijoje planuojamas daugiafunkcės veiklų erdvės, poilsio ir apžvalgos aikštelės įrengimas, želdynų atnaujinimas, mažosios architektūros (suoliukų, šiukšliadėžių, geriamojo vandens fontanėlių ir kt.) įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimas ir naujų įrengimas, sporto aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstravimas, pėsčiųjų viaduko virš Tauro gatvės įrengimas, apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų įrengimas ir rekonstravimas.

Liuteronų sodo teritoriją planuojama paversti memorialinio pobūdžio ramaus poilsio erdve, kurioje lankytojai būtų supažindinami su buvusia šios vietos istorija. Vadovaujantis geofiziniais, archeologiniais, istoriniais ir architektūriniais tyrimais siekiama pakoreguoti takų tinklą, išryškinti buvusių kapinių kvartalų kontūrus, sukurti vieningą informacinę bei vaizdinę sistemą, sutvarkyti želdynus, apšvietimą, įrengti mažosios architektūros elementus.

Nuotoliniu būdu vykęs Tauro kalno aplinkos sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymas sulaukė beveik pusšimčio projektu susidomėjusių dalyvių, kurie teikė ir pastabų, ir klausimų. Planuojama, kad projektas ateityje bus pristatytas darkart – jau detalizuotas, drauge su Koncertų salės projektiniais pasiūlymais, ir taip visuomenei bus suteikta galimybė išsakyti nuomonę dėl Koncertų salės ir jos prieigų (Tauro kalno) sutvarkymo sprendimų.

Šiuo metu, po pirmojo pristatymo, aplinkos tvarkymo sprendiniai buvo pateikti vertinti Infrastruktūros darbų priežiūros ir inžinerinių statinių projektų ir projektinių pasiūlymų vertinimo darbo grupei, o dėmesio sulaukęs Tauro kalno teritorijoje planuojamų šalinti medžių klausimas perduotas svarstyti visuomeninei želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai. Įvertinus jos pateiktas išvadas projektas dar gali būti koreguojamas.

Projekto autoriai pažymi, kad sprendimas dėl želdinių susijęs ir su Tauro kalno parko teritorijos vertingosiomis savybėmis – žaliais, neužstatytais šlaitais, nuo kurių atsiveria turtingi Vilniaus miesto siluetai su miestą supančiomis žaliosiomis kalvomis. Tai – unikali gamtos ir architektūros dermė, o dominuojantis kompozicinis elementas – dideli atviri pievų arba vejų plotai. Šiose žaliose erdvėse išsaugoma galimybė įvairioms veikloms tiek vasarą, tiek žiemą – kaip ir anksčiau, kalno šlaitai liks atviri aktyvioms veikloms, bus galima važinėtis rogutėmis, šliuožti slidėmis. Vasaros laiku miesto gyventojai šlaitus galės naudoti pasisėdėjimams pievoje, atrasti lauko kino teatrą bei kitas pamėgtas ir naujai siūlomas veiklas.

Kaip praneša savivaldybė, Tauro kalno sutvarkymo projektu norima atkurti dar vieną svarbų, kažkada judria gatve nutrauktą teritorijos ryšį su senamiesčiu. Esamą Tauro kalno reljefą architektai siūlo maksimaliai išsaugoti. Pėsčiųjų takų sistema siekiama patenkinti pagrindinius kasdieninius gyventojų ir funkcinius Nacionalinės koncertų salės pasiekiamumo poreikius. Vienas iš prioritetinių projekto tikslų – užtikrinti visiems patogų patekimą į viršutinę Tauro kalno teritorijos terasą nuo Pamėnkalnio gatvės, todėl projektuojama pėsčiųjų takų sistema yra pritaikyta žmonėms su negalia, tėvams su vaikų vežimėliais bei dviratininkams.

Pasak projekto autorių, tolesnėse projektavimo stadijose sprendiniai bus detalizuojami siekiant pabrėžti teritorijos išskirtinumą, pvz., tipinių mažosios architektūros, įrangos ar apšvietimo elementus keičiant skulptūriškais vienetiniais įrenginiais, kurie stilistiškai derėtų su planuojama Nacionaline koncertų sale.

Urbanistiniai/kraštovaizdiniai parko sprendiniai parengti derinant juos su architektūriniais „Arquivio architects" koncertų salės sprendiniais, siekiant formuoti vieningą architektūrinį-urbanistinį ansamblį, sklandžiai užtikrinti patekimą į projektuojamą pastatą, sukurti natūralias gamtines jungtis su patogiomis judėjimo galimybėmis, papildyti naujomis rekreacinėmis ir meninėmis funkcijomis Tauro kalno šlaitus ir sudaryti galimybes Nacionalinėje koncertų salėje vykstančioms veikloms persikelti į pastato prieigas.

Tauro kalno parko ir Liuteronų sodo tvarkymo projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bendra projekto vertė – 8 225 902,41 Eur, iš jų ES lėšos – 5 100 742,22 Eur, valstybės biudžeto lėšos – 450 065,49 Eur ir savivaldybės biudžeto lėšos – 2 675 094,70 Eur. Numatoma projekto pabaiga – 2023 m. gegužės 31 d.