Kaip pranešė teismas, V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad sodo namo statybos darbus organizavo neatsakingai ir nerūpestingai – du darbuotojai dirbo be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų. Atliekant stogo konstrukcijų montavimo darbus ant 3,6 metrų aukščio mūro sienos, vienas iš darbuotojų lipo ant sienos, naudodamas savadarbę medinę iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagamintą palipimo priemonę. Kai jis užlipo ant sienos ir užkėlė ant jos viršaus vieną mūrbalkio galą, kopėčių viršutinė dalis, atremta į apvalią koloną, pasislinko, o mūrbalkis nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant kito darbuotojo galvos. Žmogus mirė darbo vietoje. 

Kaltinamasis, kaip praneša teismas, savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad abiems darbuotojams buvo nurodęs, kaip mūrbalkius kelti ir montuoti ant mūro sienos – tik naudojant pastolius. Kad vyrai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo mūrbalkius, jis teisme tvirtino nežinojęs. Nurodymo naudoti savadarbes kopėčias kelti mūrbalkiams jis nedavė, vyrai tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję, dalijasi teismas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir išanalizavęs visų asmenų, turinčių kokios nors reikšmingos bylai informacijos, parodymus, nustatė, kad vienas iš darbuotojų savavališkai, be kaltinamojo žinios nusprendė atlikti stogo įregimo (mūrbalkių iškėlimo) darbus, nesulaukęs būtinų šiems darbams atlikti pastolių.

Ir nors Teismas pripažino, kad V. Š., kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, išties pažeidė kaltinime, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, tačiau įmonėje parengtas saugaus darbo taisyklių rinkinys, su kuriuo buvo supažindinti ir abu įvykio dalyviai, patvirtino, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir – sudėtingesniems darbams – detalizuotos saugaus darbo taisyklės. Teismo nuostata, net jeigu būtų parengtos dar detalesnės taisyklės, jos nebūtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad V. Š. padaryti teisės aktų pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su darbuotojo žūtimi.

Kadangi V. Š. išteisintas, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas išsaugo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis gali būti skundžiamas.